Kaip rašoma dokumente, darbo grupė siūlo senųjų Šnipiškių žydų kapinių vietoje ir dabartiniuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įkurti memorialą, skirtą Šnipiškių žydų kapinėms, jose palaidotų žmonių istorijai.
„Pastate taip pat turėtų būti pagerbti įvykiai, atvėrę kelią Lietuvos nepriklausomybei, leidusiai nutraukti žydų kapinių išniekinimą“, – teigiama jame.
Vieni iš tokių įvykių – 1988 metų spalį įvykęs Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiai.
Darbo grupės siūlymu, ne mažiau kaip 75 proc. memorialo turėtų būti skiriama žydų kapinėms, jose palaidotiems asmenims ir žydų gyvenimui Vilniuje kapinių gyvavimo laikotarpiu.
Ne daugiau kaip 25 proc. – sovietinei kapinių išniekinimo politikai, pastato istorijai, jo vaidmeniui Lietuvos nepriklausomybės judėjime.
Darbo grupė sutarė, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas ir Šnipiškių žydų kapinių teritorija turi būti pritaikyti atminties įprasminimui ir atverti visuomenei, ypatingą dėmesį skiriant teritorijos išorės ir vidaus erdvių sinergijai.
Anot dokumento, darbo grupė siūlo, kad visa teritorija – pastatas ir kapinės – būtų sutvarkyta laikantis pagarbos ir rimties, atgaivinant ir plėtojant senųjų kapinių ir žydų bendruomenės istorinę atmintį.
Speciali darbo grupė šiam klausimui buvo sudaryta pernai balandį.
Joje dalyvavo Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė, dramaturgas Marius Ivaškevičius, žurnalistas Rytis Zemkauskas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento vadovas Andrew Bakeris ir kiti.
Anot dokumento, Turto bankui įgyvendinus projektą, Šnipiškių žydų kapinių memorialas bus perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Iki 2025 metų lapkričio ketinama parengti Šnipiškių žydų kapinių memorialo galimybių studiją. Tarptautinis konkursas memorialui įkurti turėtų būti paskelbtas 2027-ųjų vasario 1 dieną.
Žydų memorialo įkūrimui prireiks papildomų lėšų: 2025 metams – 64 tūkst. eurų, 2026 metams – 44 tūkst. eurų, o 2027 metams – 174 tūkst. eurų. Tikslus biudžetas paaiškės po tarptautinio konkurso ir derybų.
Nenaudojamus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus Turto bankas perėmė 2015 metais iš tuomet bankrutuojančios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“ už 5,6 mln. eurų.
Tuomet planuota čia vietoj 1971-aisiais statytų rūmų įrengti konferencijų centrą, tačiau skelbti konkursai neįvykdavo arba buvo nutraukti.
Sporto rūmų rekonstrukcijos projektas susidūrė ir su kai kurių žydų bendruomenių pasipriešinimu, kadangi kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.
