„Atidaroma tarptautinė trijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkių paroda nutraukia uždangą nuo estetinių, teminių ir normų nepaisiusių dailininkių kūrybos, apnuogina sovietinės sistemos ydingumą ir suaktualina savalaikio dėmesio nesulaukusius kūrinius.
Ypatingai džiugina į šiandieną sugrįžtanti Marijos Teresės Rožanskaitės kūryba – jos ir menininkų dueto „Pakui Hardware“ parodą „Uždegimas“ pristatome ir netrukus prasidedančioje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. Tad dailininkės kūrybą šiais metais galės atrasti tiek Lietuvos, tiek tarptautinė publika“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius ir Nacionalinio paviljono komisaras dr. Arūnas Gelūnas.
„Tikimės, kad lankytojams bus įdomu pasižvalgyti po XX a. antros pusės moterų menininkių kūrybinį palikimą, kuris liudija oficialiam kanonui oponavusią ir kartu laiką atspindinčią estės Leis, latvės Tabakos ir lietuvės Rožanskaitės poziciją. Vyresnės kartos žiūrovams autorės geriau pažįstamos iš sovietmečiu organizuotų tapybos trienalių ir kitų bendrų parodų, kuriose susitikdavo jų kūriniai.
Asmeninių moterų parodų tuo metu buvo rengiama nedaug. Šiandien matome išaugusį susidomėjimą ryškia moterų kūryba, savo laiku nesulaukusia rezonanso“, – sako Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė Ilona Mažeikienė.
Tarptautinėje parodoje – dėmesys kūrybiniams moterų ieškojimams
Iš KUMU muziejaus Taline į LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejų atvykstanti paroda skiriama trijų Baltijos šalių dailininkių – Mallės Leis (1940–2017), Maijos Tabakos (1939) ir Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) – sovietinės eros pabaigos, 8–9 dešimtmečių, kūrybai.
Leis, Tabaka ir Rožanskaitė – trys išskirtinės menininkės sovietų okupuotose Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Išsilavinimas, kurį jos gavo dailės institutuose Taline, Rygoje ir Vilniuje 6–7 dešimtmečiais, ideologiniais ir estetiniais principais buvo panašus, bet iš šių primestų normų kūrėjos greitai išsiveržė: nebūtinai tiesiogiai priešinosi tuomečiam dailės kanonui, bet kvestionavo, klibino vyraujantį suvokimą, koks turi būti menas.
Dailininkių darbai peržengė laikmečio ribas
Pasak parodos organizatorių, pavadinimas „Neįrėmintos“ nurodo ne tik ribas, kurias pralaužė visų trijų menininkių kūriniai, bet ir naujus interpretavimo horizontus. Visos trys menininkės yra sukūrusios darbų, kuriuose jų herojė išžengia iš paveikslo erdvės ir atsuka žiūrovui nugarą, atverdama išėjimo arba skverbimosi į naują teritoriją vizualines metaforas. Kituose paveiksluose menininkės žaidžia su daugybiniais rėmais, išjudinančiais stabilios ir bendros realybės pojūtį.
Nors menininkių kūriniai mezga produktyvų polilogą, jie toli gražu nėra panašūs. Parodos struktūra taki – kai kuriose dalyse visos trys menininkės atstovaujamos veik vienodai, kitas apibrėžia vienos iš šių menininkių kūriniai, papildant komentaru arba kitos darbų intervencija, kai kurie priešpriešinimai pagrįsti prasmingais panašumais, kiti – intriguojančiais skirtumais.
Paroda parengta pagal KUMU muziejaus vykdomą Baltijos regiono meno istorijos tyrimų ir parodų programą, kuria siekiama išsiveržti iš nacionalinių struktūrų ir atrasti Estijos, Latvijos ir Lietuvos meno istorijos ryšius. Paroda tęsia ir šio muziejaus iniciatyvą atkreipti dėmesį į moterų menininkių vaidmenį įvairiais istoriniais laikotarpiais.
Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidarytą parodą papildys kuratorinės ekskursijos, vedamos menotyrininkės dr. Laimos Kreivytės, ir kūrybinių dirbtuvių programa.
Kuratorės: Anu Allas, Laima Kreivytė
Parodos dizaineriai: Anna Škodenko, Povilas Vincentas Jankūnas
Grafinis dizainas: Tuuli Aule, Povilas Vincentas Jankūnas
Koordinatorės: Anastassia Langinen, Birutė Pankūnaitė
Kūriniai iš šių muziejų kolekcijų: Estijos meno muziejaus, Tartu meno muziejaus, Estijos istorijos muziejaus, Tartu universiteto meno muziejaus, Narvos muziejaus, Viinistu meno muziejaus, Latvijos nacionalinio meno muziejaus, Latvijos dailininkų sąjungos, „Zuzeum“ meno centro, Latvijos meno akademijos, Lietuvos nacionalinio meno muziejaus, MO muziejaus, Meno
