Šiuo metu Vilniuje iki lapkričio 20 dienos veikiančioje prestižinėje geriausių spaudos fotografijų parodoje eksponuojama apie 50 didžiausio kritikų dėmesio sulaukusių nuotraukų. Išskirtinėse „Kilo Health“ patalpose pristatomi įspūdingiausi 2022-ųjų konkurso laureatų kadrai.
„Labai džiaugiuosi galimybe parodą atvežti į Vilnių, kartu su 15min tą nesudėtingai pavyko įgyvendinti. Jau nuo pat pradžių jaučiau, kad šis procesas bus sklandus: parodos atidarymas sulaukė didelio dėmesio, publika ją priėmė šiltai – smagu matyti tiek daug fotografija besidominčių žmonių“, – interviu 15min sakė iš Amsterdamo į Vilnių atvykusi „World Press Photo“ parodos koordinatorė Marika Cukrowski.
Pasak jos, susidomėjimas renginiu kasmet vis auga, kasmet įsitraukia vis daugiau fotografų. Dar 1955-aisiais – tuomet, kai pirmą kartą buvo surengtas „World Press Photo“ konkursas – savo kandidatūrą pateikė 300 menininkų, o praėjus beveik 70 metų šis skaičius išaugo daugiau nei 10 kartų.
„Per visus tuos metus konkursas labai keitėsi: teko adaptuotis prie technologinių pokyčių, atsirado naujos pačios fotografijos galimybės. Dar svarbesni tapo etikos standartai, nubrėžiantys ribas tarp to, kas priimtina, o kas – ne. Pavyzdžiui, nuotraukose neturi būti iškraipyta realybė, jos neturi daryti neigiamos įtakos, labai svarbus pats kontekstas“, – pasakoja M. Cukrowski.
„World Press Photo“ misija – į gyvenimą pažvelgti per skirtingų istorijų prizmę, jomis apjungti pasaulį. Kasmet po skirtingas šalis keliaujanti ekspozicija iš arti parodo kasdienio gyvenimo dokumentiką – stiprią, drąsią, kartais nuoširdžiai itin paprastą, o kartais – nesuvokiamai sudėtingą.
Dar svarbesni tapo etikos standartai, nubrėžiantys ribas tarp to, kas priimtina, o kas – ne.
„Dokumentinė fotografija įtraukia žiūrovą į dialogą, kuria abipusio supratimo jausmą. Nuotraukose užfiksuoti įvykiai mums gali būti puikiai pažįstami, tačiau gali ir padėti sužinoti ką nors naujo. Tačiau visa tai – neišgalvotas gyvenimas“, – komentuoja parodos koordinatorė.
65-ąjį kartą organizuojamame konkurse fotografai pristatė per 2021-uosius metus užfiksuotas akimirkas. Čia išryškėjusios temos – klimato krizė, su ja susijusios stichinės nelaimės, gaisrai, aplinkosaugos problemos ir jų sprendimai. Dalyviai daug dėmesio skyrė istorijoms apie žmonių kovą už pagrindines teises, sielvartą, pabrėžė įvairias skirtingų bendruomenių aktualijas, vietinių gyventojų kultūros ir tradicijų puoselėjimą, švietimo prieinamumo temas.
Ekspozicija nenustebins tų, kurie tikisi aštrių ir atvirų kadrų iš karščiausių pasaulio taškų – karas, skurdas, smurtas, gamtos išdaigos čia parodomos subtiliai, filosofiškai, nemasina žiūrovo pliku vaizdu, o verčia jį mąstyti.
Šiais metais „World Press Photo“ atsiradusi naujovė – darbų skirstymas į regionus priklausomai nuo to, kur nuotrauka buvo daryta. Organizatorių teigimu, tai padeda užtikrinti geresnę konkurso istorijų geografinę pusiausvyrą, tiksliau atvaizduoti pasaulio aktualijas skirtingose planetos pusėse.
„Šis pokytis – labai reikšmingas. Šiemet pirmą kartą paprašėme fotografų savo darbus pateikti pagal tai, kur kadrai buvo įamžinti. Skirtinguose regionuose turėjome specialias žiūri, kurios padėjo geriau įvertinti fotografijų aktualumą, užfiksuotų istorijų paveikumą priklausomai nuo jų geografijos, aplinkybių konteksto“, – sako M. Cukrowski.
Visos nuotraukos konkurse skirstomos į keturias skirtingas kategorijas: pavienių kadrų, fotoistorijų, ilgalaikių projektų ir atviro formato. Šios kategorijos apima temas ir įvykius, susijusius su pačiomis įvairiausiomis temomis – socialinėmis, politinėmis, aplinkosaugos ir pan.
„Man asmeniškai labiausiai patinka ilgalaikių projektų formatas. Jis leidžia geriau suprasti sudėtingas problemas, detaliau panagrinėti temas. Pavyzdžiui, šių metų ilgalaikio projekto kategorijos laureatas Lalo de Almeidos parodo lėtą Amazonės miškų niokojimą Brazilijoje nuo 2009 metų. Jo darbas atskleidžia skirtingas šios problemos puses: poveikį aplinkai, socialinį, politinį aspektus. Šios istorijos vienu kadru nebūtų įmanoma papasakoti“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
M. Cukrowski džiaugiasi ir atviro formato populiarumu. Jis esą leidžia fotografams į užduotį pažvelgti kūrybiškiau, paieškoti naujų sprendimų. Šiemet atviro formato nugalėtoja tapo Isadora Romero ir jos projektas „Blood is a Seed“.
„Gera nuotrauka pirmiausia yra ta, kuri sukelia emociją: skatina empatiją, sudomina, atkreipia dėmesį, kelia klausimus. Fotožurnalistika turi šią galią – ne tik dokumentuoti mūsų istoriją, bet ir priversti jausti. Tuo įsitikins kiekvienas aplankęs „World Press Photo“, – sako parodos kuratorė.
Ir nors 2022-ųjų parodos ekspozicija dar tęsia savo kelionę po pasaulį, jau už kelių savaičių prasidės atrankos į 2023 metų konkursą. Nuo gruodžio 1-osios fotografai galės pradėti teikti darbus kitų metų parodai.
„Labai kviečiu visus aktyviai dalyvauti, ši patirtis neįkainojama. Tuo tarpu laimėjusieji galės ne tik pristatyti savo darbus pasaulinei auditorijai per keliaujančias parodas, metraštį, internetinę svetainę, socialinę mediją, bet ir sudalyvauti apdovanojimų ceremonijoje Amsterdame, „World Press Photo“ namuose. Laureatų taip pat laukia ir piniginiai prizai“, – sako M. Cukrowski.
„World Press Photo“ Vilniuje veiks iki lapkričio 20 d., paroda eksponuojama penktadieniais-pirmadieniais moderniame „Kilo Health“ biure Aludarių g. 3, kuriame dar XIX a. veikė alaus darykla. Bilietai į parodą ČIA.
