Sulaukė atgarsių pasaulyje
Prieš dvejus metus Vilniuje, MO muziejuje pirmą kartą pristatyta paroda „BAXT“ siekė naujai apmąstyti romų situaciją Lietuvoje bei Europoje iš meninės, istorinės, socialinės ir politinės perspektyvos. Be to, paroda ir ją lydėję renginiai tapo proga kritiškai reflektuoti įvairias su šia bendruomene platesniame kontekste susijusias nuostatas.
Tąsyk „BAXT“ sulaukė atgarsių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje – vienas įtakingiausių tarptautinių žurnalų „Vogue“ įtraukė šią parodą į būtinų pamatyti parodų pasaulyje sąrašą.
Portretuose įamžintus žmones Andrew Miksys sutiko daugiau kaip du dešimtmečius keliaudamas po visą Lietuvą – nuo Vilniaus iki Žagarės. Fotografo žvilgsnis sutelktas į pamatinį žmogiškumą: nuotraukose užfiksuota išraiškinga pozuotojų gyvenamoji aplinka, kupina užuominų apie kasdienius džiaugsmus ir sunkumus.
Fotografijų herojai čia neidealizuojami – verčiau siekiama atskleisti kiekvieno jų asmenybę. Menininkas siūlo kritiškai vertinti poreikį apibrėžti žmones išskirtinai pagal jų tautybę ir kviečia susimąstyti, kaip visos bendruomenės atžvilgiu taikomi stereotipai veikia konkrečių individų gyvenimą.
Parodos tema – dar aktualesnė, nei iki šiol
A.Miksys pastebi, jog šiandien projektas „BAXT“ yra dar aktualesnis nei prieš daugiau kaip 20 metų, tik pradėjus fotografuoti Lietuvos romų bendruomenę – tai lemia sparčiai kintanti politinė situacija pasaulyje.
„Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje žlugus Sovietų Sąjungai, žmonės susidūrė su daugybe problemų, tačiau buvo juntamas optimizmas, demokratija nugalėjo autoritarizmą. Šiandien matome, kad viskas juda priešinga kryptimi.
Auga etninis nacionalizmas, Europoje ir JAV laimi prieš imigrantus nusiteikusios politinės partijos, Rusija vykdo genocidą, bandydama ištrinti Ukrainą ir ukrainiečių tapatybę. Manau, kad tokiais laikais labai svarbu pabandyti įsijausti į žmonių, kurie nėra tokie patys, kaip tu pats, padėtį“, – svarsto menininkas.
A.Miksys prisimena sulaukęs kritikos, kad projektu „BAXT“ egzotizuoja Lietuvos romus ar siekia provokuoti. Tokius teiginius fotografas atremia pabrėždamas, kad likdami vien savo etninės ir rasinės tapatybės ribose niekada nesužinosime nieko prasmingo.
„Mums reikia sudėtingų diskusijų. Ne taip seniai lietuviai patyrė siaubingą etninį valymą ir genocidą, kai buvo žudomi Lietuvos romai bei žydai, o kai kuriais atvejais lietuviai patys tame dalyvavo. Mane taip pat labai sukrėtė romų taboro Kirtimuose sunaikinimas.
Galbūt ateityje viso to pavyks išvengti, jei daugiau kalbėsimės ir stengsimės pažinti vieni kitus. Nors šį projektą kūriau apie vieną etninę grupę, taip pat siekiu parodyti, kad etninė kilmė nėra vienintelis mus apibrėžiantis dalykas, o tapatybė yra sudėtingesnė ir dažnai turime daugiau panašumų nei skirtumų“, – pasakoja A.Miksys.
Projektas pakeitė menininko gyvenimą
Parodos „BAXT“ atvykimas į Žagarę – simboliškas: A. Miksys miestą vadina viena iš Lietuvos romų sostinių. Parodos atidarymą taip pat lydės įvairūs renginiai, skirti romų bendruomenės pažinimui ir pripažinimui – fotografo teigimu, jų mieste kritiškai trūko.
„Pirmą kartą į Žagarę atvažiavau 2006–aisiais, kai dirbau prie savo pirmosios „BAXT“ knygos. Labai nustebau, kad čia gyvena tiek daug romų šeimų, tačiau nebuvo jokių renginių, skirtų romų bendruomenei. Todėl labai džiaugiuosi, kad šis projektas yra daug platesnis už parodą: visą vasarą bei rugsėjo mėnesį vyks renginiai ir seminarai su romų bendruomene Vilniuje, Žagarėje ir kitur“, – džiaugiasi kūrėjas.
Projektas „BAXT“ A. Miksiui itin reikšmingas ne vien kūrybine prasme – jo dėka fotografas pats apsigyveno Žagarėje.
„Mano kaimynai romai yra viena iš šeimų, kurias fotografavau dar 2006–aisiais. Tai – šiek tiek siurrealistiška. Tikiuosi, kad mano paroda į Žagarę atves daugiau žmonių, kurie patys galės patirti šį miestą, romų, žydų, latvių, lietuvių istoriją ir kitus reikšmingus atradimus“, – dalinasi kūrėjas.
Liepos 20 d. 17 val. Žagarės sinagogoje (P. Avižonio g. 7A, Žagarė) įvyks „BAXT“ atidarymo šventė su autoriumi, o joje nemokamai apsilankyti Žagarės gyventojai ir svečiai galės iki rugsėjo 15 dienos.
