Žaidimo ašis – Lietuvos kūrėjų pasiūlytų situacijų narpliojimas, leisiantis žaidėjoms (-ams) diskutuoti tokiomis temomis, kaip „ar grafitis yra saugomas kūrinys?“, „ar visos istorijos apie magiją praktikuojantį jaunuolį yra Harry Potter autorės teisių pažeidimas?“.
Ekspertų atsakymai apie labai gyvenimiškas autorių teisių situacijas ir kiekvieną situacijos kortelę sąmoju apibendrinanti menininkės Miglės Anušauskaitės iliustracija, galimai taps ne tik žaidimu, bet ir netikėta priemone pradėti įdomų pokalbį su jaunimu.
Tikimasi, kad žaidimas MEMA taps įdomia priemone pedagogams (-ams), siekiantiems pradėti diskusiją apie autorių teisių problemas su moksleivėmis (-iais). Kortelės sukurtos taip, kad skatintų išeiti iš patogios žinojimo pozicijos – žaidėjos (-ai) privalės ieškoti kontrargumentų net ir tais atvejais, kai žino, kad sprendimas yra kitoks.
D.Babičius tai vadina įdomia intelektine provokacija ir teigia, kad pasirinktas žaidimo būdas kviečia diskutuoti visų pirma bandant rasti vertybinių argumentų.
„Perskaičius titulinį užrašą „Žaidimas apie autorių teises“, visų pirma jis gali asocijuotis su tuo, kad laukiantis procesas bus labai sausas ir nuobodus. Bet taip nėra! Vos perskaičius situacijos kortelę, apninka apmąstymai, tarkime, ar autorių teisės gali būti pritaikytos šokiui? Manau, kad mum pavyko išryškinti tiek edukacinį, tiek vertybinį autorių teisių aspektus: žaidėjai gali ne tik spėti, kaip yra, bet ir diskutuoti, kaip turėtų būti“, – mintimis dalijosi žaidimo taisyklių kūrėjas.
Žaidimo sumanytoja, „Meno avilio“ projektų vadovė Dovilė Alėbaitė pasakoja, kad tokią edukacinę-pramoginę priemonę teko kurti pirmą kartą: „Penkerius metus dirbome ieškodami įdomių ir netikėtų pagarbos intelektinei nuosavybei ugdymo formų, tačiau žaidimas – viena kūrybiškiausių formų, kuria pavyko paliesti šią svarbią temą.
Projektas padėjo suburti įvairioms meno sritims atstovaujančią komandą, o su autorių teisių specialiste Martyna Gudaite-Gulbiniene padėjome išspręsti įvairias šių kūrėjų kasdienes situacijas.“
Vieni žaidimo korteles skaitys kaip knygą, kiti norės sužinoti ką nors naujo, treti gaus atsakymus į rūpimus klausimus. D.Babičius komentavo, kad nevienareikšmis kortelių pritaikymas yra didžiausia žaidimo siūloma pridėtinė vertė: „Bendraudamas su kūrėjomis (-ais) supranti, kad joms (-iems) kyla natūralių klausimų.
Bėda ta, kad apie kai kurias su autoryste susijusias keblias situacijas kūrėja (-as) net neįtaria ir susizgrimba tik vėliau, kai staiga supranta, kad jos (jo) sukurto produkto turinys gali kelti problemų. Nepamenu kito šaltinio, kuris taip paprastai, glaustai ir apčiuopiamai atsakytų į su autorių teisėmis susijusius klausimus.“
