2013 m. sausio 13 d. 18 val.
Solistai Sigutė Stonytė (sopranas), Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas), Kristian Benedikt (tenoras), Liudas Norvaišas (bosas)
Dalyvauja Kauno valstybinis choras (vadovas Petras Bingelis), LNOBT choras (vadovas Česlovas Radžiūnas), LNOBT simfoninis orkestras
Dirigentas Robertas Šervenikas
Iškilmingam ir tauriam Laisvės gynėjų dienos paminėjimui Nacionalinėje operos scenoje buvo pasirinktas čekų muzikos klasiko Antoníno Dvořáko (Antonino Dvoržako) „REQUIEM" -- vienos iš plačiausiai žinomų koncertinių gedulingųjų mišių. Šis kūrinys gretinamas su tokiais šedevrais kaip W. A. Mozarto, G. Verdi, H. Berliozo, A. Lloydo Webberio ir kitų muzikos genijų apibendrinto gedulo išraiškomis muzikoje. Dieviško grožio muzikos garsais išsiliejančios skausmo ir paguodos, tikėjimo ir gailestingumo prasmės, reiškiamos senojo gedulingųjų mišių teksto lotynų kalba („REQUIEM aeternam dona eis, Domine" -- „Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie"), išsiskleidžia į didingą dviejų dalių veikalą, kuriam būdingas ir tam tikras teatrališkumas.
Giliai tikintis A. Dvořákas savąjį „REQUIEM" sukūrė 1890 m. Anglijoje. Jis buvo tiek įsitraukęs į darbą ir teikė jam tokios didelės reikšmės, kad kūryba užtruko ištisus 10 mėnesių. Per visą 19 amžių britai kvietėsi garsius Europos kontinento kompozitorius pas save ilgėliau paviešėti ir sukurti išskirtinių kūrinių. Kadangi anglų chorinio giedojimo kultūra buvo ir iki šiol išlieka labai išplėtota, aukšto lygio, A. Dvořákas imdamasis „REQUIEM" didelį dėmesį skyrė chorui. Atliekant šį opusą LNOBT bus pasitelkti net du kolektyvai -- kritikų nuolat giriamas teatro choras ir jau daugiau kaip 40 metų gyvuojantis bene pagrindinis koncertinis choras Lietuvoje -- Kauno valstybinis choras. Tokios gausios atlikėjų pajėgos LNOBT scenoje suburiamos tik išskirtinėm progom, šiedu chorai joje dainavo 2012-ųjų kovą atliekant Giuseppe's Verdi „REQUIEM" su Violeta Urmana.
A. Dvořáko „REQUIEM" sudaro 13 dalių, kurios savo ruožtu grupuojamos į dvi didesnes padalas. Pirmojoje skamba lotyniškųjų gedulingųjų mišių tekstai, susiję su liūdesiu, rauda ir dieviškąja rūstybe (tekstai „REQUIEM aeternam" ir sekvencijos „Dies Irae" -- „Rūsčią dieną" -- dalys). Antrojoje skamba paguodos ir dieviškojo gailestingumo tekstai, tarp jų -- „Sanctus" („Šventas"), „Pie Jesu" („Maloningasis Jėzau") ir „Agnus Dei" („Dievo avinėli"). Solistams kompozitorius skyrė itin melodingas partijas, pavyzdžiui, antroje dalyje („Graduale") sopranas atlieka ypač kerintį solo. Tačiau „REQUIEM" netrūksta ir galingo, A. Dvořákui būdingo simfoninės muzikos gaivalo.
Tad vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami sausio 13-ąją pažymėti Laisvės gynėjų dieną su A. Dvořáko „REQUIEM" -- vienu gražiausių ir prasmingiausių klasikinės muzikos perlų, kurį atliks ryškiausios operos scenos pajėgos.
