Tai tik pasaulio pabaiga (It's Only the End of the World)
Šįkart Xavier Dolanas sukūrė filmą pagal prancūzų dramaturgo Jeano Luco Lagarce’o (G. Varnas pastatė spektaklį pagal jo „Tolimą šalį“; Gyčio Ivanausko teatro monospektaklio „Programa“ atsiradimą įkvėpė jo kūryba ir gyvenimas) pjesę.
Nepagydoma liga sergantis rašytojas Luji (Gaspard Ulliel) 12 m. nedrįso grįžti namo ir slėpė diagnozę nuo šeimos (Jeanas Lucas Lagarce’as 1988 m. sužinojo, kad serga AIDS ir iki 1995 m. užbaigė pjesės rankraštį). Galiausiai jis nusprendė prisipažinti artimiausiems žmonėms apie ligą, bet ne visi šeimos nariai pasirengę atleisti Luji tokį ilgą atsiribojimą. Jo atvykimas išprovokuoja namuose chaosą. Mama (Nathalie Baye) stengėsi, kad šeima neišsibarstytų ir liktų vieninga. Meniškoji sesuo (Léa Seydoux) ir audringo charakterio brolis (Vincent Cassel) su intraverte žmona (Marion Cotillard) mėgina neparodyti pagiežos ir užblokuoti negatyvius prisiminimus. Susitaikymui tereikia gebėjimo išklausyti ir bent šiek tiek meilės.
„Visiškai kitoks Xavier Dolano kūrinys. Kamerinės dramos neaplenkia režisieriui būdingas braižas, vizualus stilius, artimas ryšys su muzika, bet čia jis aštriai provokuoja filmuodamas aktorių veidus ypač stambiu planu ir išspaudžia sukrečiančias emocijas.“ (E. Pukšta)
