Filmas siūlo pažvelgti į Rembranto kūrybos kolekcionierių, restauratorių ir prekeivių pasaulio užkulisius. Pasirodo, čia verda aistros, artimos Šekspyro dramoms. Filme Luvro ir Amsterdamo muziejai konkuruoja dėl teisės įsigyti porą meistro paveikslų. Vienas meno kūrinių prekeivis mano, kad atrado nežinomą Rembranto paveikslą. Tačiau, jei paaiškėtų, kad klydo, ši klaida jam kainuotų reputaciją. O didžiausią paveikslų kolekciją turintis turtuolis prisipažįsta bučiavęs Rembranto moters portretą į lūpas...
Režisierei pavyko užsitarnauti filmuojamų asmenų pasitikėjimą – prieš kamerą jie atviri. Žiūrovams suteikiama proga pabūti itin arti: kartu jausti įtampą, nerimauti dėl atomazgos, grožėtis potėpiu ir galbūt net įsimylėti. Galiausiai – permąstyti žmogaus ir meno kūrinio santykį.
„Mano Rembrantas“ įtrauktas į pagrindinę 17-ojo VDFF programą.
Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF)
Rugsėjo 24–spalio 4 d. „Skalvijos“ kino centre, kino teatruose „Romuva“ ir „ArleKinas“ bei „Skalvijos“ virtualioje salėje.
www.vdff.lt
