Nespoksok į mano lėkštę (Quit Staring at My Plate)
Visas Marijanos gyvenimas sukasi aplink jos šeimą ir nesvarbu: patinka tai merginai ar ne. Ji su motina, tėvu ir psichiškai neįgaliu broliu gyvena ankštame bute, kur net sunku prasilenkti, tad nenuostabu, kad dažnai vienas kitą išveda iš kantrybės. Vieną dieną despotišką Marijanos tėvą ištinka infarktas ir jis lieka daržove, gulinčia lovoje, tad mergina pabando perimti šeimos galvos vaidmenį. Ji įsidarbina dviejuose darbuose, kad sudurtų gala su galu, o motina su broliu laiką leidžia kaip jiems patinka. Praradusi kantrybę Marijana paguodą randa užsiiminėdama seksu su nepažįstamais vyrais ir dėl pajausto laisvės skonio merginos apetitas tik auga. Tačiau ką toliau ji darys su ta laisve?
„Režisierė, pasitelkdama brutalų realizmą, tiksliai sugeba perteikti pagrindinės personažės klaustrofobišką gyvenimą, jog, rodos, galima pajausti jos dusulį. Ir svarbiausia – pagrindinės herojės Marijanos pasirinkimai nemoralizuojami.“ (S. Lingevičiūtė)
