Aš esu Linas Mikuta, filmo “Romano vaikystė” režisierius ir prodiuseris.
Šiais laikais mes daug kalbame apie vaiko teises, teisingus auklėjimo būdus, rūpinamės vaiko
gerove, jo saugumu ir komfortu. Visuomenė taip pat kelia daug reikalavimų tėvams – kokie
jie turėtų būti, kad galėtų, sugebėtų auginti ir auklėti vaiką. “Suteikti vaikui viską”, “Žinoti
apie vaiką viską”, “Suteikti vaikui saugią aplinką”. Visa tai, be abejonės, svarbu, tačiau, šis
auklėjimo bei santykio į vaiką būdas turi ir savo tamsiąją pusę – vaiko uždarymas tėvų
saugumo ir komforto burbule gali apriboti jiems galimybes savarankiškai tyrinėti pasaulį,
patirti laisvės, o tuo pačiu metu – atsakomybės pojūčius. Sutikęs aštuonmetį berniuką
Romaną likau sužavėtas jo savarankiškumu, laisvumu bei atsakomybės pojūčiu. Augdamas
socialiniame užribyje gyvenančioje šeimoje, patirdamas nepriteklių jis išlieka smalsus,
lankstus ir vitališkas, visiškai priešingai nei kai kurie jo aprūpinti bendraamžiai. Taip, Romano
gyvenimas žymiai rizikingesnis nei jų, tačiau intensyvesnis ir laisvesnis. Šis berniukas ir jo
šeima – tai didžiulis klausimas – kas svarbiau gyvenime – saugumas ar laisvė? Kada mes
daugiau išmokstame gyvendami komforte ar pavojuje? Kas apskritai yra vaikystė ir kokia jos
įtaka likusiam gyvenimui? Siūlau ir jums apie tai pasvarstyti žiūrint šį mūsų filmą.