Safaris (Safari)
Ulricho Seidlio filmografija išsiskiria nonkonformizmu ir kontroversiškomis temomis. Šiame dokumentiniame filme jis kamerą atsuka į Safario trofėjų medžiotojus – turtingus vokiečius ir austrus, kurių aistra – gražiausių gyvūnų medžioklė. Jie ne tik leidžia režisieriui sekti jų medžioklės ritualus, bet ir vaizdžiai pasakoja vidinius išgyvenimus, patiriamus žudymo akto momentu. Režisierius groteskiškomis mizanscenomis žiūrovą priartina prie tamsiausių žmogaus prigimties gelmių.
„Atsiprašau už vaizdžią metaforą, bet po šio filmo nesinori nieko kito, kaip tik atsukti šautuvo vamzdį į pačius trofėjų medžiotojus.“ (A. Račaitytė)