Savaitgaliais dažnai ieškome linksmybių mieste ar gamtoje, o darbo dienomis grįžtame tik pernakvoti (juk dirbame ir dirbame!), įsliuogiame į pižamą, per kelias minutes susimakaluojame salotų ir vėl įsijungiame kompiuterį.
Ne namai, o nakvynės namai... Kas, kad įrengti interjero dizainerio, modernūs, keliantys susižavėjimą svečiams. O vis tiek norisi mauti iš jų „į gyvenimą“... Gal tai pasikeičia, kai ištekame ir susilaukiame vaikų? Bet toms, kurios gyveno tik darbe, retkarčiais su draugėmis užsukdamos į vynines po darbo, kurioms namai ilgus metus buvo tik vieta susikabinti drabužiams ir permiegoti, vėliau nebus lengva gyventi kitaip.
TAIP PAT SKAITYKITE: Laimingieji renkasi įspūdžius!
Nuolat keliaujanti moteris dažnai slepia vidinį nepasitenkinimą ir nuovargį. Ji tarsi medis be šaknų, o tai veikia jos vidinę būseną.
Sakote, buitis užkniso? Tie puodai, dulkės ir nemažėjanti skalbinių krūva? Norisi pailsėti nuo namų chaoso ir kur nors išvažiuoti? Bet jei namie nepailsite ir gerai nesijaučiate, vargu ar tolimoje kelionėje jausitės laimingos, o grįžus teks ilgai ir sunkiai adaptuotis. Nuolat keliaujanti moteris dažnai slepia vidinį nepasitenkinimą ir nuovargį. Ji tarsi medis be šaknų, o tai veikia jos vidinę būseną. Tik štai priežasčių norisi ieško kitur: darbo problemos, sunkus laikotarpis, nuovargis...Tačiau tiesa tokia: pažeistas moters ryšys su namų erdve. Ir tai jokia ne mistika ir ezoterika – namuose mes gerai pailsime ir užsigydome dvasines žaizdas.
Tad jeigu jūs vis ilgiau užsibūnate darbe, jei jums geriau visur, tik ne namie, kur jaučiatės tarsi nejaukiame viešbutyje, jei jums nuolat norisi keisti būstą, jūs tikrai nepatiriate to gero namų jausmo, kai kiekvieną vakarą,vos atvėrusi duris ir nusispyrusi batus, suprantate: čia mano vieta ir dabar niekur iš čia manęs niekur neištrauks!
Kai kurioms visai patogus bohemiškas gyvenimas – bastytis po nuomojamus butus, nuolat juos keisti, keliauti, neprisirišti... Bet net užkietėjusiai bastūnei ateina momentas, kai ji užsinori susisukti savo lizdą. Tačiau, kai naujos sienos jau savos, imama pastebėti, kad jos ne itin traukia.
Tai ką daryti?
Jūsų požiūris į namus atskleidžia tai, kas vyksta jūsų sieloje. Jei kažko bijote ar vengiate – išsiaiškinkite, ko ir kodėl.
Namuose gerai jaučiamės TIK tada, kai sutariame pačios su savimi, kai norime čia ilgam įsikurti, puoselėti būstą, gimdyti ir jame auginti vaikus – taigi „įleisti šaknis“. Namie gera būti, kai visiškai suaugame. O juk galime nesuaugti ir iki gilios senatvės – tada labiau trauks gimti tėvų namai. Taigi jūsų požiūris į namus atskleidžia tai, kas vyksta jūsų sieloje. Jei kažko bijote ar vengiate – išsiaiškinkite, ko ir kodėl.
Gal paauglystėje bijodavote eiti namo, nes vengdavote tėvų kivirčų? O gal nuolat būdavote įkinkyta į namų ruošą ir sodo darbus? O galbūt namai buvo tapę savotišku kalėjimu: jūsų, skirtingai nuo kitų bendraamžių, tėvai niekur neišleisdavo? Ir jums jaukiau būdavo visur, tik ne namie: pas drauges ar mieste. Todėl dabar taip sunku sukurti savo namus – tiesiog nėra teigiamos patirties. Tačiau kai pažvelgsite savo baimėms į akis, pamažu išsigydysite – juk jūs jau suaugusi moteris, o ne bijanti tėvų paauglė.
Naujai šeimai reikia naujos bendros erdvės. Jei ilgai glaudžiatės pas tėvus – nieko gero. Jei tai jūsų tėvai, moteris kartais pasąmoningai jaučia, kad gyvena ne su tokiu vyru, kokio tikėjosi ir nori turėti tėvų užnugarį. Kartais vienas iš sutuoktinių vis kartoja: „Palauk, pakentėk dar truputį, greitai turėsime savus namus“. Bet kodėl verta tiek ilgai laukti? Juk svetimuose namuose viskas sprendžiama už jus: reikia atsiklausti, ar galima laikyti šuniuką, ilgam užimti virtuvę, atsivesti svečių – taigi, negyvenate taip, kaip norisi.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ko galima pasimokyti iš italų?
Kai moteris tinkamai išsirenka vyrą ir jį myli, visada trokšta ir bendrų namų, vyras tai jaučia ir veikia, belieka tik jį palaikyti. Ir tai ne pinigų klausimas. Priežastis, kad neturime savo būsto, nes nėra pinigų – tik atsikalbinėjimas. Nes pinigų nėra dalykams, kurių nelabai ir reikia...Energetiškai šeima dar neegzistuoja, todėl ir namų jai nereikia. Jei ryšys tarp vyro ir žmonos stiprus, „buto klausimas“ vienaip ar kitaip išsisprendžia.
Namai – tai mūsų atspindys
Kartais šeimos metų metus bastosi po nuomojamus butus, nesiryždamos įsigyti savąjį. Kartais taip irgi bijoma suaugti, prisiimti atsakomybę, nes juk namai – tai ir atsakomybė, o moteriai dar – ir jos jėgos vieta. Todėl svarbu saugoti namų erdvę nuo pykčių ir barnių – nereikia būti ekstrasensu, bet juk pati patyrėte, kad vienur svečiuose labai jauku (dažniausiai ten šeimininkai laimingi), o iš kitų namų norisi greičiau pasprukti.
Pradėkite sutikti ir iki slenksčio išlydėti savo šeimos narius, o ne tik per petį mestelti: „Iki!“.
Ką daryti, kad namuose pasisemtume jėgų? Pradėti nuo maisto: dažniau gaminkite, kvieskitės svečių, vaišinkite, nesiraukykite užgriuvus netikėtiems svečiams. Pradėkite sutikti ir iki slenksčio išlydėti savo šeimos narius, o ne tik per petį mestelti: „Iki!“. Ir netardykite tik ką sugrįžusių vaikų ir vyro: kai pavalgys ir pailsės, jie ir patys viską papasakos.
Pagalvokite, kuo galite nudžiuginti savo svečius ir šeimos narius. Jaukus interjeras, gražūs indai (kasdienai!), sveikas maistas – tam netaupykite. Tik jau nevaikščiokite su perkreiptu namų aukos veidu: aš čia tiek ariau, o jūs neįvertinate...
Senos patarlės, tokios kaip „Svečiai į namus – laimė į namus“ iki šiol turi prasmę: kviesdamos svečių jus tarsi tikrai pasikviečiate dar ir laimę bei gerovę. Netikite – išbandykite. Ir dar – gerai gyvenkite jau šiandien, neatidėliodami „geresniems laikams“: susikurkite bet namie tobulą savo pasaulį – tokį apie kokį svajojote: su knygomis, gėlėmis, muzika, paveikslais.
