1. Sulaukęs pilnametystės, būdamas dar labai jaunas, vyras pradeda suprasti, kad veidrodyje save mato visiškai tokį pat, kokį jį mato ir kiti, bet tuo beveik netiki... Geidžia geresnio rezultato, tačiau supranta, kad dėl įžiūrėtų sau nepatinkamų netobulumų, sakykim, atlėpusių ausų, kaltas... veidrodis. Taip žmogų aplanko nemalonus jausmas.
2. Veidrodis galėtų ir turėtų būti puikus ir nepamainomas kasdienės savikūros proceso pagalbininkas, bet, deja, sumanymų, kuria linkme tą procesą kreipti, neatspindi. Pasinaudojus veidrodžiu, krypties visgi tenka ieškoti pačiam. Tokia veikla dažnam vyrui kelia nepasitikėjimą savimi.
3. Vyras turėtų suprasti, kad veidrodis – geras savivokos lavinimo, gilinimosi į tai, koks aš esu, instrumentas, bet po dažno, net paties trumpiausio, seanso nuotaika sugenda.
TAIP PAT SKAITYKITE: Rankinės: dešimt madingiausių vyro palydovių
4. Žvelgdamas į veidrodį, vyras visuomet tikisi save pamatyti spalvingesnį, bet dažniausiai dėl spalvų blankumo ir keistų atspalvių (ypač veido odos) kaltas apšvietimas, gal - veidrodžio vieta. Tokios aplinkybės sukuria lengvą stresą ar nemalonią psichinę būseną.
Veidrodis vyrą „priverčia“ susimąstyti apie amžių, fizinę kūno būklę ir... ateities planus.
5. Veidrodis vyrą „priverčia“ susimąstyti apie amžių, fizinę kūno būklę ir... ateities planus. Įtariamas nesuderinamumas tarp realybės ir būsimų pastangų, skiriamo laiko, investicijų išderina psichologinę pusiausvyrą.
6. Išvaizdos atžvilgiu sulaukus pastabų, žiūrint į veidrodį ilgiau nei įprasta, bandoma įsitikinti jų teisingumu. Įsivyrauja nemaloni „dvikova“ su išoriniu ir vidiniu „aš“. Prisipažinus pralaimėjus (tai nemalonu), pradedama didžiuotis intelektu, oratoriniais gebėjimais arba seksualiniu pajėgumu ir tada smerkiami visi įmanomi išvaizdai teikiami privalumai.
7. Žvelgdamas į veidrodį, dažnas vyras stengiasi jame nepamatyti nieko kito, išskyrus kitų, ypač moterų, dėmesio vertą žvilgsnį. Sukyla nedraugiškumas, galbūt net pavydas tiems, kurie tokio žvilgsnio jau yra susilaukę. Tokia būsena provokuoja konfliktą su aplinka.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vyriškų kostiumų genijus Francesco Smalto
8. Į veidrodį žiūrintis vyras nuolat verčiamas atlikti kokią nors pareigą, dėti daugiau pastangų. Be kitų galimų, dažniausiai veikia tokie dalykai, kaip skutimasis arba barzdos priežiūra ir kaklaraiščio arba varlytės rišimas. Retas pasigaili kankinamos veido odos ir savojo netvarkingumo (galbūt net labai estetiško), bet beveik visuomet jau iš anksto gailimasi tam prireiksiančio laiko: tiek skutimuisi, tiek reikiamo aksesuaro paieškai.
Tai, ko į jį žiūrėdamas vyras nematė vakar, pamato šiandien ir, tikėtina, ką nors naujo pamatys ateityje.
9. Veidrodis – atradimų šaltinis. Tai, ko į jį žiūrėdamas vyras nematė vakar, pamato šiandien ir, tikėtina, ką nors naujo pamatys ateityje. Visi atradimai stebina. Kadangi tarp retų malonių pasitaiko ir nemažai liūdinančių, kyla pavojus susigadinti nuotaiką. Todėl vyrui daug maloniau atradimų tikėtis ne iš aplinkinių žvilgsnių, ne žiūrint į save veidrodyje, o pasikliaujant pojūčiais, sakykim, apčiuopiant vis tobulesnį raumenyną…
10. Veidrodis, nors kasdienis vyro gyvenimo pagalbininkas, jo prieraišumo nesusilaukia todėl, kad niekada nepataikauja – jis to „nesugeba“, sakykim, kaip moteris, o tai irgi priežastis susigadinti nuotaiką ir netgi rimtai įsižeisti. Jaustis skriaudžiamam – nemalonu, o su skriauda vyrai nesitaiksto.
Parengta pagal dr. Eugenijaus Skerstono spaudai ruošiamą knygą „Vyras ir veidrodis. Psichologinė dvikova“.
