Po sostinės meno galerijos „Grafo“ skliautais susibūrusi publika, tarp kurios buvo gausu žinomų veidų, turėjo progą išvysti 21 vestuvėms skirtą apdarą – 20 suknelių ir vieną elegantišką kelnių kostiumą.
Pasak dizainerės, šią kolekciją jai pačiai sunku apibūdinti kokiu nors vienu epitetu, nes ji vienija kelis stilius – ir klasikinį, ir romantišką, ir bohemišką – tai, kas artima ir kas patinka pačiai kūrėjai.
Žvelgiant į lygiai 20 kolekcijos suknelių, jas buvo galima padalinti dvi grupes. Pirmojoje – suknelės aptemptu viršumi ir plačiu lengvo arba standaus audinio sijonu, antrojoje – klubus aptempiančios suknelės, besibaigiančios staigiu išplatėjimu nuo kelių. Vienintelį pristatytą kostiumą sudarė plačios lengvo audinio kelnės ir berankovė palaidinė išilginta, fraką kiek primenančia nugara.
Kuriant kolekciją naudotas natūralus šilkas, tiulis, dalis audinių, pasak dizainerės, kurti jos mados namų meistrų – medžiaga siuvinėta rankomis ir tik tada kirptos rūbo detalės.
Daugelis naujosios kolekcijos suknelių – berankovės, gausiai dekoruotos karoliukais, siuvinėjimais, šilkiniais žiedais ir lapeliais. Dalies modelių galvas dengė lengvutėliai plevenantys pusilgiai ar žemę šluojantys nuometai.
I.Rutkauskaitė nenuklydo į ekstravagancijos „lankas“, tad kolekcijoje dominavo klasikinės nuotakai skirto rūbo spalvos – balta, šampano, pudros. O ryškiausiai suspindo paskutinioji, karališka auksinė suknelė, kurią pristatė modeliu tapusi Karina Krysko-Skambinė.
Tam, kad elegantiškai paeitų vilkėdama akivaizdžiai sunkaus audinio, gausiai aukso siūlais siuvinėtą suknelę, modeliu tapusiai scenos žvaigždei prireikė nemažai jėgų. „Sunku“, – šypsodamasi tarsi sau, tarsi žiūrovams sušnabždėjo nuotaka virtusi žinoma moteris.
Kaip atsvara puošnioms, princesiškoms suknelėms, modeliams sukurtas gana nuosaikus klasikinis makiažas, plaukai buvo glotniai sušukuoti ant pakaušio ir surišti į kuklias uodegas, apvyniotas maža plaukų sruogele.
„Jei nori pademonstruoti suknelės grožį, turi būti harmonija – prie mano suknelių netiktų prašmatnūs kuodai. Visada juokauju, kad jaunikis privalo pažinti nuotaką, ji turi likti ištikima sau, natūrali,“ – sakė vestuvinių suknelių kūrėja.
Paklausta, ar sugebėtų išsirinkti suknelę favoritę, I.Rutkauskaitė šypsodamasi purtė galvą - neįmanoma. O paklausta, kokiai moteriai skiria savo kolekciją, nedvejodama išbėrė: „Mano nuotaka yra ta, kuri yra pati sau karalienė, ji žino, ko nori, to siekia ir lengvai eina per gyvenimą.“
