Rūpestis
Mums labai reikia, kad kažkas mumis rūpintųsi – juk esame prie to pripratę nuo kūdikystės, nors artimųjų rūpinimąsi priimame kaip savaime suprantamą dalyką ir jo pasigendame, kai trūksta: tarkime, išvykę į svetimą šalį ar kitą miestą, pasijutę ten vieniši. Jei mumis kažkas rūpinasi – reiškia mes svarbūs ir reikalingi. Moterims dažnai kyla natūralus noras rūpintis kokiu mielu vaikiško veidelio vyruku, o paskui net ima atrodyti, kad be to moteriško rūpesčio vargšelis tiesiog pražus. O dar vėliau pradedama manyti, kad tai – meilė.
Gailestis
Egzistuoja tokios moterys, kurioms visų ir visko gaila – pradedant benamiais katinais, baigiant apšepusiais ir alkanais kolegomis. Pats savaime gailestis – irgi meilės komponentas, bet vienas iš kelių, o ne vienintelis.
Mamai gaila vaiko, nes jis mažesnis, silpnesnis, vyrui – moters, nes ji kartais galbūt irgi silpnesnė, bet dažniausiai kažkodėl moterims gaila vyrų... Tokia pilna gailesčio persona tampa dar viena guodžiančia mamyte. Na, o vyrui svarbiau, kad tikėtų jo neeiliniu protu, milžiniškais tikslais ir įvairialypiais talentais, o ne šluostytų ašaras ir maitintų koše.
Susižavėjimas
Tai dažniausiai pasitaikantys spąstai. Mokinės susižavi jauniausiu mokyklos mokytoju, o studentės – šauniausiu dėstytoju. Jis toooks protingas! Kas, kad išretėjusia ševeliūra, su trimis vaikais ir esą jo talentų neįvertinančia žmona. Gali pasirodyti, kad tai tikrų tikriausias įsimylėjimas, o gal net Meilė, apie kurią skaityta protingose knygose.
Seksualinis patrauklumas
Aha, „chemija“. Atėjau, pamačiau, drugeliai pilve suplazdėjo. Betgi taip atsitinka ir įsimylėjus. Teisingai. Skiriasi tik reakcijų greitis. Pirmuoju atveju hormonai taip aptemdo protą, kad pasirodo, jog TO žmogaus ieškojote visą gyvenimą, nors kitą dieną visiškai nesuprantate, kaip tas nepažįstamasis sugebėjo įsirioglinti į jūsų lovą.
Romantikos troškulys
Moterys dažnai apsigauna, kai koks nors pradedantysis poetas nusiunčia joms keverzonę apie pavasarį, vėją ir jų dangiškas akis.
Moterys dažnai apsigauna, kai koks nors pradedantysis poetas nusiunčia joms keverzonę apie pavasarį, vėją ir jų dangiškas akis. Staiga nusprendžiama, kad jaunuolis pamilo, o kaip gi neatsakysi į tokius romantiškus jausmus? Bet dažnai tie gražūs žodžiai – tiesiog kūrybinis impulsas, neturintis nieko bendro su pilnoka tetule iš kito kontoros galo, į kurios elektroninio pašto dėžutę įkrito svajingas eilėraštis.
Priklausomybė
Jei jums kartojama, kad be jūsų jis neišgyvens nė minutės, lengva patikėti ugningais jausmais. Kai kuriems žmonėms sunku patikėti, kad mylėti galima ir per atstumą. Ne, jiems būtina kontroliuoti, sekti, pavydėti. Kažin, ar tai meilė.
