– Jūs nevalgote produktų, kurie – įprasta daugelio žmonių valgiaraščio dalis. Kas paskatino taip elgtis?
– Mano valgiaraštis keitėsi palengva, be prievartos, o tai daryti paskatino Vilniuje atsidariusio natūralios mitybos centro idėjos. Tai buvo seniai... Buvo etapas, kai maitinausi pagal ajurvedą, vėliau – pagal Jelenos Tulčinos ir Ksaveros Vaištarienės sistemas. Išbandžiau badavimą ir pasninkavimą, įvairius kitus organizmo valymo būdus, galiausiai – žaliavalgystę. Esu įsitikinusi, kad ligos prasideda tada, kai kūnas yra užsiteršęs. Ir kad pasninkavimas, asmeniškai pritaikyta ir sąmoninga mityba padeda jas įveikti.
– Pateikite kokį nors pavyzdį.
– Kad ir sinusitas. Jo nesu turėjusi, apskritai rimtų sveikatos problemų nesu turėjusi, bet noras rūpintis kūnu – nuolatinis. Jei sinusitas jus kamuoja, pamėginkite mėnesį nevartoti pieno, cukraus, miltų ir stebėkite, kaip keičiasi jūsų būklė.
– O kaip elgiatės viešumoje? Nuėjusi į svečius atsisakote šeimininkų paruoštų vaišių?
– Nesu kategoriška. Mėsos ir žuvies tikrai nevalgysiu, tačiau sūrio paragausiu. Jei skanėste yra pieno ir kiaušinių, tragedijos nedarau.
– Kokių produktų visada turite namuose?
– Vaisių ir daržovių, kurie – pagrindinis mano maistas. Kokių – diktuoja sezonas. Rudenį valgau moliūgus, cukinijas, kopūstus, obuolius, su žiema ateina šakniavaisių metas. Paprastai ir jų, ir duonos perku Vilniaus Tymo turguje, kur prekiaujama ekologiškais produktais. Kai jų paragauji, pavyzdžiui, „grynuoliškos“ juodos duonos, kitokių nebesinori. Bet aš jos apskritai mažai vartoju: būna, ir visą mėnesį apsieinu. Kruopas ir ankštinius taip pat perku Tymo turguje arba sveiko maisto parduotuvėse.
– Vaisiai ir daržovės, aišku gerai... Bet negaliu nepaklausti – o kaip jums pavyksta diena dienon gyventi su tokiu valgiaraščiu?
Pokyčiai, kuriuos pajutau ėmusi taip maitintis, įkvepia. Ypač jie būna akivaizdus po organizmo valymo.
– Toks valgiaraštis yra labai įvairus – skirtingi 2–3 daržovių ir kokių nors grūdų deriniai. Vieną dieną jie vienoki, kitą – kitokie. Kasdien valgau skirtingai ir visada tik šviežiai paruoštą maistą. Rytais tik išgeriu sulčių arba suvalgau vaisių. Be to, pokyčiai, kuriuos pajutau ėmusi taip maitintis, įkvepia. Ypač jie būna akivaizdus po organizmo valymo.
Jau treji metai kas pusmetį praktikuoju Gražinos Gum, skleidžiančios žaliavalgystės idėjas, sukurtą organizmo detoksikacijos programą. Tuomet valgau tik žalią maistą, vartoju dumblių ir kitokius papildus, darau visokias procedūras. Poveikis – fantastiškas, nauda sveikatai – ilgalaikė. Atsiranda daug energijos ir dar daugiau pozityvumo. Manau, kad mityba – sveikatos pagrindas. Ji veikia ir fizinę, ir emocinę būklę, nuo jos priklauso miego kokybė ir trukmė... Suvalgęs sunkesnio maisto, ilgiau miegi ir mažiau visko padarai, per rimtai reaguoji į gyvenimo „nuotykius“.
– Turbūt derinate maistą?
– Kai visko pridedi, priraitai, maistas tampa labai sunkiai virškinamas. Baltymams virškinti reikia vienokios terpės, angliavandeniams – kitokios, todėl organizmas vargsta gavęs visokių medžiagų vienu metu. Netikintieji tegu išbando tam tikrą laiką maitindamiesi suderintais produktais – tikrai pajus rezultatą. Tai, ką sakau, patvirtina ir mano, ir kitų žmonių patirtis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Patrickas Holfordas: „Mityba svarbi ne tik kūnui, bet ir intelektui“
– Jei gyveni vienas, gali visaip eksperimentuoti. Bet kitiems šeimos nariams gali nepatikti tokios griežtos taisyklės...
– Sutinku, kad gyvenant šeimoje sunkiau taip maitintis. Visgi mitybos įpročius formuoja tėvai ir, jei šie laiku „pabunda“, vaikams natūralu sekti jų pavyzdžiu. Galima visiems drauge po truputį pratintis prie naujų skonių ir maisto derinių. Svarbu suvokti, kokią naudą tai teikia ir nelaukti ligų, kurios priverčia keisti mitybos įpročius. Žmonės persiorientuoja, jei nemėgini namie daryti revoliucijų, jei sugebi palengva pateikti savo idėją. Žinau, kad tai įmanoma.
– Ką valgote per pusryčius, pietus, vakarienę?
Mano nuomone, mūsų dienomis per daug dėmesio skiriama liežuvio poreikiams, nepaisoma saiko, kuris svarbus visose gyvenimo srityse.
– Tikrai ne kulinarinius „šedevrus“. Mano nuomone, mūsų dienomis per daug dėmesio skiriama liežuvio poreikiams, nepaisoma saiko, kuris svarbus visose gyvenimo srityse. Atsikėlusi ryte pirmiausi išgeriu stiklinę šilto vandens su citrina. Po to darau mankštą, medituoju arba tiesiog kreipiu mintis į tikslą, o pusryčių išgeriu sulčių, kartais žaliojo kokteilio. Arba tiesiog sukremtu vieną kitą vaisių – obuolį, kriaušę, bananą...
Gyvenu Vilniaus Užupio rajone, kuriame yra Prancūzijos salelė, „Thiery kepykla“ – ten dažnai užsuku apie vienuoliktą susiplanuoti tolimesnių darbų ir išgerti espresso, suvalgyti kokį nors skanėstą. Man šis ritualas teikia emocinį džiaugsmą. Pietauju apie antrą trečią valandą ir tai būna žalios daržovės su kruopomis (kartais bulvėmis) arba sėklomis (kartais lęšiais) ir virtomis daržovėmis. Vakarienę valgau kuklesnę nei pietūs, kartais vietoj jos išgeriu sulčių arba suvalgau vaisių ar daržovių. Įsiklausau į kūno poreikius, griežtų taisyklių nesilaikau. Jeigu noriu kažko džiuginančio, nors ir nelabai sveiko – suvalgau. Žinau, kad mano kūnui (ir daugelio žmonių kūnams) pakanka labai mažai maisto. Labai mažai. Deja, prisirišimai, juslių maloninimas ir sociume populiarus maisto kultas dar trukdo tuo patikėti.
