Negatyvūs vertinimai persimeta į darbinę sferą ir į asmeninį gyvenimą ir nepastebimai tampa gyvenimo būdu.
Mūsų pasąmonėje nuolat vyksta vidinis dialogas, kuris veikia mūsų nuotaiką. Gal šiandien važiuodami į darbą ilgokai prasėdėjote spūstyje, o vėliau skubant jūsų mintys sukosi apie tai, kad aplink visi vairuotojai – žiopliai, kad priekyje, aišku, važiuoja blondinė, rašanti SMS-us, kad kažkodėl visada pavėluojate į darbą dėl tokių vėplų, kaip šitas, kuris nesivargina rodyti posūkio ir t.t. Vėliau negatyvūs vertinimai persimeta į darbinę sferą ir į asmeninį gyvenimą ir nepastebimai tampa gyvenimo būdu...
Taigi, pabūkime vertėjais patiems sau ir išverskime tą nuolatinį sąmonės srautą į priimtinesnę kalbą:
1. „Seminaras... Jau iškart žinau, kokia bus nuobodybė...“ Iš kur žinote apie įvykį, kuris dar nė neįvyko? Pakeiskite frazę su „nuobodybe“ į „Gal šįkart bus visai įdomu.“
2. Kai jus giria už gerai atliktą darbą, suniurnate: „Ai, juk nieko ypatingo...“ Jei jus giria, vadinasi, jūsų darbą vertina. Tai kodėl jo nevertinate jūs? Bent jau nuoširdžiai ištarkite: „Ačiū!“
3. „Turbūt niekada nebenumesiu tų 5 kilogramų.“ Jei tikrai esate tuo įsitikinusi, taip ir bus. Verčiau sau įteigti mintį (sunku, suprantame...) „Mano svoris idealus.“ Koncentruokitės į tai, ko norite, o ne į tai, ko nenorite. Pavyzdžiui: „Tuojau būsiu dar lieknesnė.“
4. „Tai neteisinga!“ Taip, tikrai. Bėda tik, kad gyvenimas ne visada atitinka mūsų norus. Atsipalaiduokite ir priimkite viską, ką jis duoda. Keiskite tai, ką galite, ir nesielvartaukite dėl to, kas neįmanoma.
5. „Svarbiausia – laimėti.“ Tai mums teigė dar mokykloje: būk geriausias, gerai mokykis, štai kiti sugeba, o tu nesugebi, taigi, pasistenk, nes neįstosi, nepasieksi, netapsi... Ir mes įsisukome į žiurkių lenktynes, planuodami ateitį, bent negyvendami ŠIANDIEN. Ne, svarbiausia yra ne laimėti, o įdomiai gyventi – to mokytojai mokykloje nesakė.
6. „Jis mane nervina!“ Ne, iš tiesų tik jo veiksmai sukelia jums pyktį. Jūs pati pasirenkate: tūžti ar reaguoti ramiai.
7. „Aš pykstu!“ Ne, jūs tik patiriate negatyvias emocijas. Jūs nesate jūsų jausmai. Ir nesate piktas žmogus. Tai tik jūsų reakcija.
8. „Aš neištversiu, jei jis išeis!“ Dar ir kaip ištversite. Bus sunku, bet ištversite. Ir tai netgi išeis į naudą. Tai tik laikina tamsi gyvenimo juosta, po kurios bus daug įdomaus. Tad nedramatizuokite.
9. „Aš visai negabi kalboms/matematikai/ rankdarbiams.“ (galite pratęsti...) Tokie apibendrinimai juokingi. Jūs tiesiog save apribojate. Vertinkite savo trūkumus kaip galimybę augti.
10. „Siaubas, persūdžiau mėsą! Visa gimtadienio vakarienė draugams šuniui ant uodegos!“ Ar tikrai? O visa kita? Tie puikūs desertai ir salotos irgi kulinarinė katastrofa? Ar tik šiek tiek persūdytas troškinys? Neapibendrinkite.
TAIP PAT SKAITYKITE: 30 paprastų įpročių, kurie pagerins fizinę ir psichinę sveikatą
11. „Turbūt esu kalta, kad vaikai blogai mokosi – reikėjo juos labiau spausti.“ O kur jų atsakomybė? Taip, tėvai turi išmokyti vaikus disciplinos, suformuoti tinkamus įgūdžius, pabandyti nukreipti juos tam tikra linkme, bet jie yra atsakingi ir už savo mokslo pasiekimus, ir už vėlesnius gyvenimiškus sprendimus.
12. „Manęs turbūt jau niekas nepamils.“ Niekada? Dar vienas keistas apibendrinimas.
Lygindama save su kitais savo nenaudai, jūs mažinate savo savivertę.
13. „Jei būčiau tokia graži kaip X...“ Nieko blogo, kad žavitės kitais, bet jūs esate jūs. Lygindama save su kitais savo nenaudai, jūs mažinate savo savivertę. Kiekvienas mes unikalus, tik kažkodėl kartais atrodo, kad kiti gražesni, įdomesni, kad jiems labiau sekasi. Būkite rami – kažkas irgi taip galvoja apie jus...
Na, ar atpažinote save? Tokie teiginiai skamba įtikinamai, bet reikia prisiminti, kad jie tik atspindi mūsų reakciją į tam tikras situacijas, o ne tiesą.
