Kai vienas draugas prisipažino lankęsis pas bioenergetikę, netekau žado. Visada maniau, kad jis – racionalus žmogus, neatiduoda savo likimo kavos tirščiams ar atsitiktinai iškritusioms taro kortoms. „Neskubėk teisti, – tarsi numatydamas priešišką reakciją užbėgo man už akių. – Aš irgi sakiau, kad tai nesąmonė, bet nueiti pas ją rekomendavo sesė. Ta moteris padėjo nustatyti jos vaiko ligą.“
Patikslinsiu – daktarai pasakė diagnozę kitą dieną po vizito pas būrėją. Puikus sutapimas. O gal reikia dėkoti aiškiaregei, padėjusiai nuvyti piktąsias dvasias? „Ji patarė man atsinešti bet kokią nuotrauką. Spėk, ką išgirdau apie savo gyvenimo draugę? Kad manęs nemyli!“ – stebėjosi burtininkės auka tapęs bičiulis.
Būtent pasąmonės galiai reikia dėkoti už išsipildžiusį kažkieno padiktuotą ir įtikėtą gyvenimo scenarijų, kurį dažniausiai net nenutuokiame pildančios.
Tikrai, nereikia turėti aukštąjį išsilavinimą ir tuo labiau aukštesnių galių, kad padarytum išvadą: jeigu nešiesi antrosios pusės nuotrauką, ko gero, nesi patenkintas dabartiniais santykiais. Taikli bioenergetikės įžvalga paskatino draugą galutinai apsispręsti ir išsiskirti. Bet štai bičiulė, išgirdusi apie mano bandymą atvesti draugą į protą, puolė ginti būrėjos: „Kodėl netiki tokiais dalykais? Man astrologė tiksliai papasakojo apie visus santykius su vaikinais, tarsi būtų pamačiusi mūsų ateitį. Viskas, ką ji kalbėjo, išsipildė.“ Tikiu. Tačiau ne jos antgamtiniais gebėjimais, o mūsų pasąmonės galia. Būtent jai reikia dėkoti už išsipildžiusį kažkieno padiktuotą ir įtikėtą gyvenimo scenarijų, kurį dažniausiai net nenutuokiame pildančios.
Lūkesčiai tampa tikrove
Turbūt teko girdėti apie placebo tabletes, gaminamas iš cukraus, tačiau veiksmingas ne mažiau nei rimti medicininiai preparatai. Net ir „tuščios“ piliulės gali palengvinti ligos simptomus, jei tik tikėsime jų nauda. Placebo efektas pastebimas ne vien medicinoje. Ir, kad jį patirtume, nebūtina vartoti tablečių. Pavyzdžiui, jei asmuo manys, kad geria kavą, nors gers tik jos pakaitalą, jis jausis taip, tarsi gautų kofeino dozę. Arba gerdamas nealkoholinį kokteilį (bet neabejodamas, kad jis turi laipsnių) jausis labiau atsipalaidavęs, šnekesnis ir atviriau bendraus su nepažįstamaisiais. Jei tikėjimas daiktų galia toks veiksmingas, kyla klausimas, kaip konkretaus asmens lūkesčiai veikia jį patį ir aplinkinius?
Mūsų mintys veikia realybę. Tai seniai žinoma tiesa, kuria dažnai manipuliuojama įvairaus plauko savigalbos knygose. Kol šarlatanai mėtosi tuščiais pažadais minčių galia įveikti vėžį ar uždirbti milijonus, psichologai atlieka rimtus tyrimus laboratorijose. Ir pripažįsta: lūkesčiai neretai tampa savaime išsipildančia pranašyste (jei tikėsi, veikiausiai taip ir bus).
Lūkesčiai formuoja mūsų elgesį ir požiūrį į aplinkinius, mūsų elgesys veikia kitų reakcijas ir veiksmus, o šie patvirtina pradinį lūkestį (pranašystė išsipildo).
Mokslininkai šį fenomeną aiškina ne fantastiniais, bet realistiniais terminais: lūkesčiai formuoja mūsų elgesį ir požiūrį į aplinkinius, mūsų elgesys veikia kitų reakcijas ir veiksmus, o šie patvirtina pradinį lūkestį (pranašystė išsipildo). Pavyzdžiui, jei manysime, kad nemokame užmegzti kontakto ir esame kuklios, tikėtina, kad kiti apie mus susidarys būtent tokią nuomonę. Atėjusios į vakarėlį jausimės nejaukiai („Kvailai atrodau, ką kiti pagalvos, nesu įdomi“), o kūno kalba patvirtins vidinę būseną. Aplinkiniai į tokią viešnią reaguos atitinkamai – juk kur kas smagiau susipažinti su energinga, besišypsančia ir charizmatiška moterimi. Štai jums ir išsipildžiusi pranašystė: netikėjome, kad susirasime draugų, jų ir nesusiradome. Tokių pavyzdžių gausu.
Kokiose dar srityse lūkesčiai lemia mūsų ateitį?
Geriausia dieta – mąstymas
Kaip vertiname savo kūną? Klausiu ne todėl, kad pažadinčiau sąžinės balsą, o kad parodyčiau, kaip požiūris į svorį gali lemti tikrovę. Dauguma moterų įsivaizduoja esančios storesnės, nei yra. Nesvarbu, ar dėl nepasitikėjimo savimi, ar perdėto kuklumo, tokios nuostatos rezultatas gali būti nepageidaujamas – papildomi kilogramai. Kitaip tariant, jei nuogąstausime, kad esame storos, taip ir nutiks! Norvegų mokslininkai apklausė normalaus svorio paaugles, koks jų požiūris į savo kūną, ir dar kartą jas pakalbino po vienuolikos metų. Net 78 proc. dalyvių, paauglystėje sakiusių, kad turi antsvorio, laikui bėgant iš tiesų priaugo kilogramų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Draugų svajonių komanda: kaip atrodytų 6 idealūs jos nariai?
Kodėl taip nutinka? Mokslininkų teigimu, nerealūs lūkesčiai dėl idealaus svorio daro įtaką valgymo įpročiams, taigi ir kūno apimčiai. Pavyzdžiui, jei bijosime, kad atrodome storos, būsime linkusios praleisti pusryčius. Tai neigiamai atsilieps metabolizmui ir skatins persivalgyti vėliau vakare („Atsisakiau bandelės ryte, vadinasi, galiu suvalgyti dvi vakare“).
Įdomu, ar tikėjimas, kad esame per plonos, taip pat veiktų?
