Taigi, meilės auką ištinka dalinis kurtumas. Jei kas ir bando su ja kalbėtis apie tokių santykių neperspektyvumą, ji tiesiog negirdi, nors dar prieš pusmetį tokioje pat situacijoje atsidūrusią draugę vadino žąsimi ir aiškino, kad nesitikėtų jog „tas senis“ ją ves. Bet štai jai gi viskas kitaip. Ją myli. Su žmona nemiega ir neturi nieko bendro (patikėjom). Tik štai dabar jo tokia sudėtinga situacija, kad vargšas negali tiesiog imti ir išsiskirti su savo ragana, kuri mylimojo gyvenimą pavertė pragaru ir jeigu ne ji, gelbėtoja, mūza ir angelas, jis jau seniai būtų nuo tilto nušokęs. Aha, tikrai.
Juk labai smagu vaidinti gelbėtoją, mūzą ir angelą viename – ir pagaliau pasijusti reikšminga.
Širdies gilumoje ji, be abejo, žino, kad dauguma romaną užmezgusių vyrų taip lieka šeimoje, bet kažkodėl yra tvirtai įsitikinusi, kad jos atvejis išskirtinis. Be to, juk labai smagu vaidinti gelbėtoją, mūzą ir angelą viename – ir pagaliau pasijusti reikšminga. Tik ji supranta, pateisina ir myli tą nelaimingą vyriškį, tik ji juo rūpinasi, patiekia šilto šviežio maisto, pakaso nugarą ir pagiria, kai žiežula amžinai užsiėmusi savo karjera ir jųsdviejų vaikų problemomis, todėl vargšelis vysta be dėmesio stokos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ar tai meilė? Pasitikrinkime!
Yra moterų, kurios norėtų gyventi iliuzijų pasaulyje, ypač jei paauglystėje žiūrėjo daug melodramų ir šventai tiki, kad „Meilė nugali viską“ - juk tokią frazę lotyniškai jaunavedžiai išsigraviruoja ant savo žiedų. O jei dar gyvenime nėra daug įspūdžių, jei pabodo nelabai įdomios studijos ar darbas, jei visos dienos gana vienodos, o dar visos draugės įsimylėjusios...
Dirva paruošta – bet koks saldžialiežuvis, (o jei dar labiau patyręs už spuoguotus bendraamžius), turi nemažai šansų tapti jos aistrų objektu. O jei dar žavus, turtingas, įdomus, turintis fantazijos... Kultinė vyrų frazė: „Žmona manęs nesupranta, mes su ja beveik ir negyvename“ būna suprasta pažodžiui, kai išmintingesnės moterys pagauna niuansus ir išverčia ją kitaip: „Mes su ja gyvename daugybę metų, patyrėme ir šilto, ir šalto, bet štai kartais norisi kokio kasdienybę praskaidrinančio nuotykio...“.
Mes visos retkarčiais norime išsaugoti iliuzijas, tarsi kažkam įrodyti, jog „gali būti ir taip“. Ir kad nebūtinai viskas baigiasi sūriais ašarų upeliais. Taigi, gaila atsisveikinti. Gal todėl kai kurios damutės metų metus laukia, kol jų vedęs mylimasis apsispręs. O tas mylimasis, kaip iš tėvų namų parsivežtas nutriušęs krėslas – nei išmesti, ne panaudoti, nei pritaikyti, bet juk artimas, prisiminimus keliantis – tegul būna...
Kodėl vedusiam nesakoma „ne“?
Įsimylėjėlės atsakymas: „O kaip palikti tą, kurį myli?“ Juk meilė trenkė kaip elektra, nebuvo laiko spyriotis, o paskui jau logika išsijungė. Nepaisant skirtingo statuso? Nervingas įsimylėjėlės klausimas: „O tai kodėl jo statusas turi būti skyrybų priežastimi“? Paskui bus vardinami tokių santykių privalumai – nustebsite, kiek daug ji jų priskaičiuos. Ir tik vienas minusėlis. Taip, jis vedęs. Bet visa kita – geriau nebūna, taigi nepavydėkit, nemoralizuokit, nevadinkit kale ir išvis – atstokit!
Dažniausiai su buvimu „amžina antrąja“ susitaiko ne itin savimi pasitikinti būtybė, kas kad atrodanti ir besielgianti kaip kieta verslininkė.
Bet kodėl moteris vyro gyvenime sutinka vaidinti ne pagrindinį vaidmenį? Dažniausiai su buvimu „amžina antrąja“ susitaiko ne itin savimi pasitikinti būtybė, kas kad atrodanti ir besielgianti kaip kieta verslininkė. O nepasitiki ji savo moteriškumu ir patrauklumu, nes dažniausia visas moteris lygina su savimi savo nenaudai, tad iš anksto susitaiko, kad kažkas kitas nugvelbs geriausią kąsnelį, o ji liks laukti trupinių. Lauks, lauks ir savo valandos išlauks. Tokia moteris jaučia pasąmoningą baimę, kad galbūt vėliau nebesusiras jokio vyro ir liks viena, o vienai likti jai atrodo be galo gėdinga – esą „niekas neėmė“. Ir tas horizonte pasirodęs herojus jai atrodo kaip paskutinis šansas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ar įmanoma degti aistra ilgus metus?
„Paskutinio šanso“ moteris linkusi viską dramatizuoti ir netikėti šviesia asmenine ateitimi, todėl ir gyvenime vadovaujasi šūkiu: „Imk, kas pasitaiko, nes paskui ir to neliks“. Paradoksas: kartais ji net turi ne vieną gerbėją, tačiau vis vien linksta prie tokio, su kuriuo kurti bendrą ateitį yra visiškai nedaug šansų. Ji nori dramų, tragedijų ir melodramų – kaip filmuose, o su lėtapėdžiu Jonu iš kito kontoros kabineto jos tikrai negresia...
Bet yra ir vienas BET: kuri iš mūsų bent vieną kartą gyvenime nėra pajutusi švelnių jausmų „svetimam“ vyrui ? Taigi. Bet paskui jau nuo mūsų priklauso: žaisti toliau tą meilės trikampį ar apsieiti be aštrių geometrinių figūrų. Jei vis dėlto jau pribrendote, užbaigti niekur nevedančius santykius, gal jus palaikys teiginiai, kad:
...vis tik esate antra. O esate verta pirmosios vietos laimėtojos titulo.
...mažai šansų, jog jis paliks žmoną. Taip, žada, bet vis atsiranda neatidėliotinų problemų...
...jeigu ją paliks ir atsikraustys pas jus, tikėtina, kad vieną dieną irgi išmainys jus į kitą, nors esate įsitikinusi, kad jūs – jo gyvenimo meilė. Kažkada tuo buvo tikra ir jo žmona...
