Ar verta pulti stačia galva ieškoti, kuo pakeisti buvusį partnerį? Gal geriau pasimėgauti vienatvės privalumais? Apie tai kalbėjomės su psichologe-psichoterapeute Marija Vaštake.
- Kad ir kaip sunku pripažinti, bet priesaika būti kartu, kol mirtis išskirs, daug kam pasirodo per sunki. O gal verta jos laikytis iš paskutiniųjų?
Negali būti vienintelio atsakymo, kada viską nutraukti, ar reikia tęsti ir lipdyti iš paskutiniųjų.
- Visi santykiai yra baigtiniai, kaip ir mūsų gyvenimas. Jie užsimezga, stiprėja, būna – nutrūksta (norime to ar nenorime). Ne viską galime numatyti ar kontroliuoti. Kartais santykiai pasibaigia ir be mūsų valios. Todėl suvokdami jų baigtinumą galėtume stipriau, spalvingiau išgyventi „čia ir dabar“ akimirkas, neatidėlioti svarbių tarpusavio reikalų ateičiai, nes jos gali ir nebūti.
Yra tokia pasaka. Kartą anūkė paklausė močiutės, kada geriau pabaigti santykius su vaikinu: ar po pirmos nakties, išsaugant gražius prisiminimus, ar palikti viską tekėti sava vaga, kol palaipsniui viskas užges ir nebekels skausmo? „Ne viskas taip paprasta, – atsakė senelė. – Išeiti reikia ne po tam tikro konkretaus laiko, o tą rytą, kai atsibudusi pajusi, jog tau nesinori keltis anksčiau, kad paruoštum jam pusryčius. Išvirk tada arbatos, pabučiuok atsisveikindama ir uždaryk duris.“
Turbūt kiekvienas mūsų skirtingai atsakytų, kada geriausia išeiti. Tai labai priklauso nuo konkrečių santykių, nuo to, kas sieja žmones. Negali būti vienintelio atsakymo, kada viską nutraukti, ar reikia tęsti ir lipdyti iš paskutiniųjų. Senelės vietoje patarčiau anūkei prieš uždarant duris pasigilinti į save ir suprasti, kodėl norisi viską baigti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip pačios sau gadiname gyvenimą
- Kas paprastai nutrūksta pirmiau – emocinis ar fizinis poros ryšys?
- Iki fizinio išsiskyrimo žmonės dažniausiai jau būna išsiskyrę emociškai. O emocinis šaltumas atsiranda dėl nepasitenkinimo, apie kurį nėra kalbama ir problema neiškeliama į paviršių. „Nekalbadieniai“ – labai ydinga taktika, nes sunkumas tiesiog ignoruojamas, apie jį nediskutuojama, kiekvienas gyvena su savo emocijomis ir taip pamažu nutolsta nuo partnerio.
- Ar išgyvendami skyrybas panašiai jaučiasi tiek vyrai, tiek moterys?
Santykių pabaiga netgi prilyginama mirčiai: tam tikru atžvilgiu to žmogaus mums nebėra. Tad ir stadijos panašios, kaip iš gyvenimo pasitraukus artimajam.
- Nutrūkus artimam ryšiui pereiname tam tikras stadijas. Santykių pabaiga netgi prilyginama mirčiai: tam tikru atžvilgiu to žmogaus mums nebėra. Tad ir stadijos panašios, kaip iš gyvenimo pasitraukus artimajam. Iš pradžių būna neigimas (sunku patikėti tuo, kas įvyko), paskui – pyktis (dėl to įvykio pykstama ant savęs, kitų, Dievo), toliau – derybos (poros, ketinančios skirtis, svarsto: „Palaukim, kol vaikai baigs mokyklą.“ ir pan.). Natūrali reakcija – atidėti tai, kas neišvengiama, neišgyventi skausmo dabar. Kai suvokiama, kad derybos neduoda rezultatų, prasideda depresijos stadija: žmogus, realiai įvertinęs padėtį, pradeda nerimauti dėl artėjančių permainų. Pasibaigus santykiams, daug kas pasikeičia, tenka priimti pokyčius ir su jais gyventi. Iš šios stadijos judama prie skaudžios patirties integravimo į savo gyvenimą. Tačiau kiekvienas esame unikalus, viską jaučiame savitai ir lytis čia neturi jokios įtakos.
TAIP PAT SKAITYKITE: 6 žingsniai po skyrybų
- Įprasta manyti, kad sunkiau tam, kurį paliko. Bet turbūt nelengva ir pasiryžusiam nutraukti draugystę arba santuoką?
Tas, kurį paliko, iš dalies išvengia atsakomybės – ne jis nusprendė nutraukti santykius. Tikrai nėra lengva inicijuoti pokalbį apie tai, kad norisi viską baigti. Bet iš tiesų skyrybos nėra lengvas procesas abiem pusėms.
- Kodėl neretai norisi pulti, kaip sakoma, pirmam sutiktam į glėbį?
Kiekvienas netektį išgyvena savaip. Kai kam norisi kuo greičiau sukurti naujus santykius, kai kas kuriam laikui renkasi vienatvę.
- Ar tai gali būti vaistas nuo skyrybų?
Vaistas nuo skyrybų – tai mokymasis kurti santykius. Žmogus sukurtas gyventi su kitu, nes jis sociali būtybė.
- Kas tinka vieniems, nebūtinai tiks kitiems. Nauji santykiai gali padėti greičiau pakilti, atsigauti, tačiau tik tuo atveju, kai ankstesni jau nebetrukdo gyventi. O šiam procesui reikia laiko. Skubėti neverta, skausmą reikia iškentėti. Kasdienybės tempas, kuris trukdo pabūti su savimi, neretai stumia mus skubotų ir paviršutiniškų santykių link, neleisdamas išgyventi, susivokti. Dažnai bėgame nuo kančios, kuri yra neatsiejama mūsų egzistencijos dalis.
Vaistas nuo skyrybų – tai mokymasis kurti santykius. Žmogus sukurtas gyventi su kitu, nes jis sociali būtybė. Mums svarbu dalytis savo gyvenimu. Tačiau buvimas su kuo nors neretai tampa viena didžiausių problemų, nes santykių kūrimas reikalauja pastangų. Tenka išmokti priimti šalia esančio žmogaus kitoniškumą, nesistengiant jo perdaryti pagal save. Tai nėra lengva.
- Greitai po skyrybų užsimezgę nauji santykiai gali peraugti į ilgametę draugystę?
- Niekas negali to prognozuoti. Jei žmonės atranda vienas kitą, nori ir gali būti kartu, yra vienas kitam įdomūs – kodėl gi ne?
- Ar sudėtinga vėl prisiminti gundymo ir flirtavimo įgūdžius? Išlįsti iš chalato ir pasipuošti gundančia suknele?
- Ne kiekvienas po skyrybų pasikeičia išoriškai, kiekvieno gedėjimas vis kitoks. Kaip ir flirtavimas.
TAIP PAT SKAITYKITE: 5 seksualinės vyrų problemos. Ką turi žinoti moterys?
- Kaip dažnai naujų intymių santykių pradžioje naujas partneris lyginamas su buvusiuoju?
- Lyginimas nėra perspektyvus kelias, nes visada atsiras „-esnis“ – esamas ar būsimas. Per savo psichoterapinę praktiką pastebėjau, kad neretai žmonės vis ieško partnerio, kuris būtų panašus į buvusį. Taip tik pasmerkia save kančioms, nes paprastai tokio neranda. Todėl geriau kurti naują, unikalų ryšį, neieškant tokio pat ar panašaus.
- Nauji santykiai – naujos patirtys. Kuo gražus šis periodas?
- Sutikę kitą žmogų turime galimybę kai ką jam duoti ir kai ką iš jo gauti. Juk kiekvienas žmogus mus praturtina. Bet išsiskyrimas turi teigiamą reikšmę ne tik dėl to. Vienatvė mums reikalinga kaip sustojimas ir galimybė labiau suprasti save. Nemokėjimas kurti santykių su savimi dažnai komplikuoja jų kūrimą ir su kitais.
