Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija paskelbė,
kad planuoja pasitraukti iš susitarimo,
kuris draudžia priešpėstines minas.
Priešpėstinės minos yra sprogmenys,
kurie užkasami į žemę ir sprogsta,
kai ant jų užlipa žmogus.
Šį susitarimą Baltijos šalys ir Lenkija
pasirašė 2003 metais.
Kodėl šalys priėmė
šį sprendimą?
Lietuvos krašto apsaugos ministrė
Dovilė Šakalienė sako,
kad Baltijos šalys ir Lenkija
priėmė šį sprendimą,
nes nori apsaugoti savo žmones.
Ministrė sako,
šios šalys ribojasi su Rusija,
todėl turi būti pasiruošusios
naudoti visas įmanomas
priemones gynybai.
Taip pat Dovilė Šakalienė pabrėžia,
kad visos keturios šalys
sutarė dėl bendro sprendimo,
nes dabartinė situacija yra labai sudėtinga.
Ji sako, kad šis klausimas
buvo aptartas
su kitomis draugiškomis valstybėmis,
kurios jau yra atsiuntusios
ar planuoja atsiųsti savo karius į regioną.
Bet kad pasitraukimas įsigaliotų,
dar turi pritarti šalių parlamentai.
Taip pat Lietuva
neseniai pasitraukė iš susitarimo,
kuris draudžia kasetinius sprogmenis.
Kasetinis sprogmuo yra sprogmuo,
kuris ore išsisklaido
į daug mažesnių sprogmenų.
Jie gali nesprogti iš karto,
todėl ilgai lieka pavojingi žmonėms.
Tai reiškia, kad Lietuva dabar gali turėti
ir naudoti šiuos sprogmenis,
jei to prireiktų gynybai.