Kai lauke šalta,
lėktuvai prieš skrydį turi būti nuvalyti
nuo ledo ir sniego.
Tai vadinama nuledinimu.
Ši procedūra svarbi,
nes ledo sluoksnis
gali trukdyti lėktuvui saugiai skristi
Kaip tikrinama,
ar lėktuvui reikia nuledinimo?
Žiemą oro uostuose specialistai
kruopščiai apžiūri lėktuvus.
Jie tikrina,
ar ant lėktuvo sparnų
ir kitų svarbių lėktuvo vietų nėra ledo.
Kartais ledas gali būti
beveik nematomas,
todėl specialistai
liečia lėktuvą rankomis.
Jie tai daro be pirštinių,
kad geriau pajustų, ar paviršius slidus.
Kaip šalinamas ledas?
Lėktuvo nuledinimui
specialistai naudoja
specialius skysčius.
Jie purškia skysčius
ant lėktuvo paviršių,
kad ištirpdytų ledą
ir apsaugotų nuo naujo ledo susidarymo.
Skysčiai būna skirtingų spalvų:
• Oranžinis skystis šildo lėktuvo paviršių
ir tirpdo ledą.
• Žalias arba gelsvas skystis
sudaro apsauginį sluoksnį,
kuris neleidžia ledui vėl susidaryti.
Šie skysčiai pagaminti taip,
kad pakilus lėktuvui
jie saugiai pasišalintų nuo paviršių.
Kada atliekamas nuledinimas?
Specialistai sprendžia,
kada reikia nuledinti lėktuvą.
Pavyzdžiui:
• Jei nėra sniego ar lietaus
ir lėktuvas nėra apledėjęs,
jis gali kilti be nuledinimo.
• Jei per naktį ant lėktuvo susikaupė sniegas,
bet oro sąlygos geros,
pakanka pirmo nuledinimo etapo.
• Jei sninga ar manoma,
kad greitai vėl susidarys ledas,
atliekami abu nuledinimo etapai.
Nuledinimo procedūra
yra griežtai stebima.
Specialistai tikrina įrangą,
skysčių kokybę
ir atlieka nuolatinius mokymus.
Po nuledinimo lėktuvas
turi pakilti per tam tikrą laiką.
Šis laikas angliškai vadinamas
„Holdover Time“ (HOT).
Jei lėktuvas nespėja išskristi,
procedūrą reikia kartoti,
nes skystis praranda
savo apsaugines savybes.
Kiek apsauginio skysčio reikia naudoti,
priklauso nuo lėktuvo dydžio.
Mažesniems lėktuvams
gali užtekti 50 litrų skysčio.
Dideliems lėktuvams
gali prireikti net 4 tūkstančių litrų skysčio.
Nuledinimo procedūra yra labai svarbi,
nes padeda užtikrinti skrydžių saugumą
žiemos metu.