Kai peršalame, dažnai geriame
vaistažolių arbatas,
kad greičiau pasveiktume.
Tačiau gydytoja Regina Mekienė sako,
kad ne visada vaistažolių arbatos tinka.
Kada vaistažolių arbatos
gali netikti?
Gydytoja pataria,
kada žolelių arbatos negerti
ir kiek ilgai jas gerti.
1. Jei po vaistažolių arbatos
ant kūno atsiranda bėrimas,
daugiau šios žolelės arbatos nebegerkite.
Pavyzdžiui, jei išgėrėte ramunėlių arbatos
ir jūsų kūną išbėrė,
daugiau ramunėlių arbatos negerkite.
2. Tų pačių žolelių arbatų negalima gerti
ilgiau nei 21 dieną.
Jei žolelių arbatas vartojate ilgai,
kūnas prie jų pripranta ir jos nebeveikia.
Todėl reikia daryti savaitės pertrauką.
3. Jei peršalo vaikai,
arbatos jiems galima duoti
pirmas 2 ar 3 ligos dienas,
bet vėliau jos nebeduokite.
4. Jei nuolat geriate vaistus,
pasitarkite su gydytoju.
Pavyzdžiui, jonažolių arbata
gali silpninti kai kurių vaistų poveikį.
Kaip paruošti vaistažolių arbatą?
Gydytoja pataria,
kaip tinkamai paruošti žolelių arbatas,
kad jos būtų naudingos.
• Į puodelį įdėkite vieną šaukštelį žolelių.
• Tada jas užpilkite labai karštu vandeniu,
bet ne verdančiu.
• Palaukite 2 ar 3 minutes,
kad arbata pritrauktų.
• Tada išimkite žoleles iš puodelio
arba nukoškite per sietelį.
Vaistažolių arbata gali dirginti skrandį,
todėl ją gerkite tik po valgio.
Kokias vaistažolių arbatas
gerti, kai peršalate?
Šių žolelių arbatos mažina
prakaitavimą ir temperatūrą:
• liepžiedžių arbata,
• aviečių arbata,
• bruknių arbata.
Kai skauda gerklę, gerkite:
• islandinės kerpenos arbatą,
• šalavijų arbatą,
• gysločių lapų arbatą.
Jei kosite, tinka:
• čiobrelių arbata,
• ramunėlių arbata.
Melisų lapų arbata ramina ir
padeda atsipalaiduoti.
Gydytoja sako, kad internete
yra daug informacijos apie vaistažoles.
Bet svarbu būti atsargiems.
Prieš geriant įvairias vaistažolių arbatas,
pasitarkite su gydytoju,
kad nepablogėtų sveikata.