Visi žmonės nuo 50 iki 55 metų
gali gauti nemokamą skiepą
nuo erkinio encefalito.
Erkinis encefalitas yra sunki liga.
Ji pažeidžia smegenis ir nervus.
Jei susergate šia liga
• gali prasidėti stiprūs galvos skausmai,
• gali būti sunku vaikščioti ar girdėti,
• sunku susikaupti.
Kai kurie žmonės po ligos
nebegali gyventi taip, kaip anksčiau.
Kas sukelia erkinį encefalitą?
Erkinį encefalitą platina erkės.
Jos dažnai įsisiurbia žmonėms,
kurie būna gamtoje.
Erkės erkinio encefalito virusą
perduoda labai greitai,
net ir tada,
kai žmogus erkę ištraukia iš karto.
Užsikrėsti galima ir geriant
nevirintą ožkų ar karvių pieną.
Kaip vyksta skiepijimas?
Kad susidarytų stipri apsauga,
reikia trijų skiepų.
• Pirmas ir antras skiepai
daromi su vieno, dviejų
ar trijų mėnesių pertrauka.
Apsauga pradeda veikti,
praėjus dviems savaitėms po antro skiepo.
• Trečias skiepas skiriamas
praėjus nuo 5 iki 12 mėnesių.
Kad apsauga išliktų,
po trečio skiepo praėjus 3 metams,
reikia dar vieno skiepo.
Vėliau skiepytis patariama kas 5 metus.
Vasarą galima pasiskiepyti pagreitinta tvarka:
• antras skiepas daromas po 2 savaičių,
• trečias skiepas daromas
praėjus nuo 5 iki 12 mėnesių.
Nuo pernai rugsėjo Lietuvoje
žmonės nuo 50 iki 55 metų
skiepijami nemokamai.
Jiems reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Už skiepus sumoka valstybė.
Iki šių metų kovo jau paskiepyta
daugiau nei 21 tūkstantis žmonių.
Kada skiepai neapsaugo?
Tam tikrais atvejais
skiepai nuo erkinio encefalito nepadeda,
pavyzdžiui:
• jei erkė įkando prieš skiepą,
• jei erkė įkando per pirmas dvi savaites
po pirmo skiepo,
• jei žmogus negavo visų trijų skiepų.