Šiemet „Transparency International“ pateikė tyrimo rezultatus, kurio metu buvo apklausti Lietuvos krepšinio lygos (LKL), Nacionalinės krepšinio lygos (NKL), Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) ir Lietuvos futbolo A lygos ekipų žaidėjai.
Beveik pusė apklaustų krepšininkų (44 proc.) teigė, kad yra girdėję arba žino apie savo žaidėjų dalyvavimą lažybose, tarp futbolininkų tokių – trečdalis. 15 proc. jų yra sulaukę siūlymo paveikti rungtynių eigą, o net kas penktas prieš rungtynes žinojo, kad jos yra iš anksto nulemtos.
Beveik pusė apklaustų krepšininkų (44 proc.) teigė, kad yra girdėję arba žino apie savo kolegų dalyvavimą lažybose, tarp futbolininkų tokių – trečdalis. 15 proc. jų yra sulaukę siūlymo paveikti rungtynių eigą.
„Prieš kurį laiką turėjome lažybų skandalą su Palangos ekipa LKL. Kuo mums gerai – yra vidinė kontrolė: pačios lažybų bendrovės stebi statymus, žiūri į, švelniai tariant, nesuprantamus statymus ir teikia pasiūlymus Prokuratūrai, kitoms institucijoms“, – pasakojo M.Špokas.
Tačiau pastaruoju metu Lietuvos sporte įsisiūbuoja sutartų rungtynių švytuoklė.
Su nelegaliomis lažybomis kovojanti tarptautinė organizacija „FederBet“ savo metiniame raporte paskelbė, kad 2013-2014 metų sezone Lietuvos futbolo A lygoje buvo sužaistos penkerios sutartos rungtynės.
Po tris kartus jose dalyvavo Alytaus „Dainava“ ir Klaipėdos „Atlantas“. Lietuvos futbolo federacija šiemet jau diskvalifikavo mažiausiai tuziną futbolininkų, o spalio pradžioje įtarimai dėl sutartų mačų krito net ant septynių Panevėžio „Ekrano“ ir „Klaipėdos granito“ futbolo komandų žaidėjų.
„Ši problema mums žinoma, o į jos prevenciją labiau turėtų valstybė įsikišti – kad būtų aiškios pasekmės, kad vienas ar kitas subjektas žinotų, kas jam gresia už bandymą surengti sutartas rungtynes. Jei žmogus žino, kad jam už šį nusižengimą nebus bausmės, ko jam bijoti“, – apie galimus sutarimus krepšinyje kalbėjo LKF generalinis sekretorius M.Špokas.
– Ar FIBA turi tokią pat sutartų rungtynių atpažinimo sistemą, kaip futbolas su FIFA turi „Sportradar“?
– Futbolas ir krepšinis šioje globalioje problemoje yra skirtingi žaidėjai. Ir net pinigine išraiška. Kad ir lažybos 0:0 ir 0:1, įvartis paskutinėmis mačo sekundėmis, įvarčių skirtumas – šios pasiūlos skiriasi kaip diena ir naktis nuo pasiūlų krepšinyje.
Krepšinyje sunkiai įmanoma kalbėti apie galutinį rezultatą. Šnekama labiau apie nugalėtoją. Pastarasis rimtesnis krepšinio skandalas buvo per Pasaulio čempionatą Ispanijoje, kai Australija pralaimėjo Angolai.
Tačiau čia, greičiausiai, buvo ne galimas susitarimas, o elementarus išskaičiavimas – viena komanda žiūrėjo, kaip jai geriau ir elgėsi būtent taip. Susitarimo nebuvo, buvo vieno subjekto apsisprendimas.
Apibendrinant galiu pasakyti, kad kol kas sutartų rungtynių atpažinimo sistemos mes, krepšinis, neturime, bet, greičiausiai, esant būtinybei kopijuosimės iš futbolo. Mes esame vieni iš tų, kurie norėtų užbėgti įvykiams už akių.
– Kada tas „užbėgti už akių“?
– Prielaidos sutartoms rungtynėms atsiranda tuomet, kai yra finansinių problemų klube, lygoje, šalyje ir taip toliau. Tuomet atsiranda netikėti rezultatai, kai labai silpnas laimi prieš labai stiprų ar silpnas visiškai nesipriešina.
Pas mus Lietuvos krepšinyje tokių tendencijų kol kas nėra, tačiau nesu tas žmogus, kuris teigtų, kad to negali būti. Nesu seklys. Jei bus signalų, tada stabdysime ir dėliosime.
Vasarą mes pradėjome projektą su jaunaisiais penkiolikmečiais krepšininkais ir jie bei jų tėvai ar globėjai yra pasirašę dokumentus, kad negali dalyvauti jokiose krepšinio lažybose.
– Bet žingsniai, stabdantys galimą sutartų mačų marą, turi būti žengiami jau šiandien.
– Vasarą mes pradėjome projektą su jaunaisiais penkiolikmečiais krepšininkais ir jie bei jų tėvai ar globėjai yra pasirašę dokumentus, kad negali dalyvauti jokiose krepšinio lažybose.
Apskritai, krepšininkai negali dalyvauti jokiose lažybose, nes už tai mes jau esame numatę šalinti žaidėjus visam gyvenimui iš krepšinio.
Vyko pas mus ir pasaulio devyniolikmečių krepšinio čempionatas, tuomet į varžybas neįleidome tų žmonių, kurie atstovauja lažybų bendrovėms ir dėlioja statymus realiu laiku.
– Ar galima įsivaizduoti, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė būtų įsivėlusi į sutartų rungtynių pinkles?
– Manau, kad tai visai kita situacija – čia reikia galvoti, kam tu žaidi ir kodėl tu atstovauji tai komandai. Manau, kad sutartos rungtynės rinktinėje neįmanomos – tu turėtum per daug matomų dalykų padaryti, kad įvyktų toks susitarimas. Juk tai sunkus darbas, tai ne tik 12 žaidėjų – yra ir treneriai, ir personalas, kuris dirba kryptingai, kad ekipa laimėtų.
Aš galvojų, kad krepšinyje nėra tokių pinigų, dėl kurių visą vasarą treniravęsi žaidėjai sutiktų susitarti ir pralaimėti.
– Bet rinktinės žaidėjai treniruojasi už dyką?
– Taip. Bet sunkiai galiu patikėti, kad treniruotėse plušėję žaidėjai nuvažiuotų kažkur ir padarytų kažką negero. Ne, sunkiai tikėtina... Gerai, kad tokių dalykų tikrai pas mus rinktinėje nėra. Viliuosi, kad mus tokios problemos aplenks.
Neturiu nė vieno fakto, kad rinktinė būtų įsivėlusi į lažybinį skandalą. Taip pat neturiu nė vienos žinios, kad nors vienas Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjas dalyvautų lažybose ir statytų už ar prieš atstovaujamą ekipą.
