„Krepšininku mane padarė tėvo diržas! Aš juk mokiausi muzikos mokykloje, grojau akordeonu, kartais žaidžiau ir krepšinį. Lankydavau kas antrą treniruotę. Ir, štai, kartą grįžtu namo, o ten sėdi mano treneris ir kalbasi su tėvu. O aš „pagal legendą“ – grįžtu iš treniruotės. Treneris išėjo, o tėvas atliko rimtą auklėjamąją procedūrą. Nuo to laiko nieko nebepraleisdavau. Taip po truputį ir įsitraukiau į krepšinį“, – lrytas.lt publikuojamame interviu teigė A.Sabonis.
Buvęs legendinis Kauno „Žalgirio“ krepšininkas rusų žurnalistams pasakojo ir apie tai, kaip pavyko išvengti žaidimo Maskvos CSKA klube. Anot A.Sabonio, jis su medikais suklastojo kardiogramą – neva širdyje yra permušimų ir ūžesių. Dėl to Sabas nevyko su CSKA į Turnyrą Nyderlanduose, kurio metu likęs Lietuvoje greitai įstojo į Žemės ūkio akademiją, iš kurios studentai nebuvo kviečiami į kariuomenę.
„Kaip visada.. Visus rašto darbus reikėdavo surašyti sava ranka. Todėl tekdavo pavargti. Vykdavo paskaitos karinėje katedroje, kartais tekdavo į jas nuvykti. Tad teko mokytis žygiuoti ir šaudyti „Kalašnikovu“, – pasakojo A.Sabonis.
LKF prezidentas atskleidė, kad žaisdamas „Žalgiryje“ uždirbdavo po 300 rublių, o 1989-aisiais išvykęs į Ispanijos miestą Valjadolidą ėmė uždirbti po 20 tūkst. dolerių per mėnesį.
„Kai pas mane į Valjadolidą atvykdavo draugai, aš jiems duodavau po tūkstantį dolerių ir kviesdavau į kazino“, – atviravo A.Sabonis.
Legendinis žalgirietis kalbėjo ir apie dabartiniu krepšininkus, kurie anot A.Sabonio, danai atrodo surūgę nors turi ilgas ir pelningas sutartis, patogius sportiniu batelius, viskas už juos yra padaroma ir tereikia žaisti krepšinį.
„Atvyksta į rinktinę taip, tarytum kažkam paslaugą darytų. Nenori pusantro mėnesio savo šalies labui padirbėti, geriau iš viso neatvažiuok“, – nepasitenkinimą reiškė A.Sabonis, kuris taip pat teigė, kad jo laikais patekti į rinktinę būdavo didžiausia svajonė.