„Smagu, kad vienokiais ar kitokiais laikais atmosfera, kuri buvo geriausiai laikais, išliko. Žiūrovams turėjo būti smagios rungtynės. Gaila, kad tenka pripažinti priešininkų pranašumą namų rungtynėse, stengiamės, rungtynių pabaigoje pasivijome ir turėjome šiokį tokį šansą, tačiau rezultato nesugebėjome persverti“, – apgailestavo „Žalgirio“ strategas.
Treneri, kodėl Lorenas Woodsas jau antrose rungtynėse iš eilės ketvirtame kėlinyje nepasirodo aikštėje?
Aš bandžiau visus tris vidurio puolėjus: tiek Ratko Vardą, tiek Loreną Woodsą, tiek Eurelijų Žukauską, tačiau kai priešininkas po mūsų krepšiu, puolime paima 20 kamuolių, tampa nesvarbu, kiek jų nusiėmė L.Woodsas. Pralaimėjus 2 taškais tai yra labai didelis skaičius.
„Žalgirio“ puolimas stringa. Ar tai psichologinė problema, ar treniruočių trūkumas?
Nežinau, kokio jūs puolimo laukiate. Man taip pat norisi rezultatyvesnio žaidimo, tačiau mūsų komandoje puolimas nėra stipriausia dalis. Ar jūs tikite, kad mes pajėgus įmesti 100 taškų? 90? Jeigu kada nors pradedi ką nors daryti, niekada nepadarysi abiejų darbų iš karto. Aš nespėju ir nemoku vienu metu parengti ir gynybos, ir puolimo. Mūsų gynyba yra nebloga, aš negaliu statyti ir gynybos, ir puolimo, kai tiek rungtynių, mažai treniruočių.
Ar komanda nepalūš psichologiškai po tokios virtinės pralaimėjimų?
Po kiekvieno pralaimėjimo išgyvename, tačiau mes nepralaimime dideliais skirtumais, nestovime vietoje, judame į priekį, vyrai stengiasi ir nenuleidžia rankų. Žinoma, norėtųsi, kad tas judėjimas vyktų greičiau, būtų apvainikuotas pergale Lenkijoje, Prancūzijoje, bet to kol kas nėra.
Ką galite pasakyti apie paskutinę minutės pertraukėlę?
Paėmiau minutės pertraukėlę, kad apsigintume be pražangų ir turėtume laiko paskutinei atakai. Gaila, kad per 6 sekundes nepavyko sėkmingai užpulti varžovų krepšio. Paprastai žaidėjas per 6 sekundes persivaro kamuolį ir meta iš po krepšio.
Koks jausmas, kai kitoje barikadų pusėje yra treneris, iš kurio mokėtės ir su kuriuo dirbote?
Antanui Sireikai esu už daug ką dėkingas, mes turėjome puikų laiką dirbdami kartu, tačiau šiandien tikrai nebuvo varžybos, per kurias bandyčiau įrodyti, kad esu už jį geresnis treneris. Tai buvo svarbios rungtynės ir visiškai nesvarbu, kas stovi kitoje aikštės pusėje. Man smagu, kad galime draugiškai paspausti vienas kitam ranką priėš varžybas. Mes atliekame savo darbą, nei jis man nusileis, nei aš jam.
