Lietuvos sportinio pokerio federacijos surengtas turnyras Dovilei buvo pirmas gyvenime, tačiau iškovojusi pergalę moteris prisipažino prieš kelias savaites paprašiusi Giedriaus pamokyti pokerio paslapčių.
Per maždaug tris valandas trukusią kovą atkakliausiai Dovilei priešinosi gana nesunkiai finalinį stalą pasiekęs Arvydas Eitutavičius. Tačiau į rinktinę pretenduojančiam įžaidėjui kelis kartus nepasisekė ir jis liko antroje vietoje.
„Finalas buvo tikrai geras. Negaliu pasakyti, kad esu profesionalas, bet mėgstu žaisti pokerį. Tiesa, žinau taisyklę, kad naujokams dažnai nusišypso laimė“, – šiek tiek nusivylęs sakė finalininkas.
Vyriausiasis krepšininkų treneris Kęstutis Kemzūra tikino sportinio pokerio dar nebandęs, tačiau domėjosi taisyklėmis ir žadėjo kitą kartą būtinai žaisti. Tuo tarpu krepšininkams pokeris – nesvetimas užsiėmimas.
„Žaidžiame ne pirmą kartą, tačiau tikrai patiko. Mano žmona žaidė pirmąsyk, tad reikėjo jai padėti. Kai padėjau, abudu pralaimėjome, – juokėsi vidurio puolėjas Robertas Javtokas. – Čia, rinktinėje, beveik nežaidžiame, bet klubuose žaidžiame pokerį per kiekvieną kelionę.“
Lietuvos rinktinės kandidatai iš pradžių nustebo, kad galima žaisti pokerį dėl sportinio principo, kad nereikės mokėti pinigų, kad neiškils grėsmė piniginei. Vis dėlto susipažinę su sportinio pokerio idėja, kai kovojama dėl reitingo taškų, medalių ir nugalėtojo taurių, žaidėjai liko maloniai nustebinti.
„Sportinis principas yra labai gera idėja. Žmonės, kurie mėgsta žaisti kortomis, geriau tegul žaidžia čia nei pralošia namus ir šeimos biudžetą. Sportinį pokerį žaidi laisviau, nerizikuoji pinigais, jauti tik teigiamas emocijas. Labai smagu, kad tokie dalykai prablaško nuo rutinos ir krepšinio“, – įsitikinęs Jonas Mačiulis.
Prie sportinio pokerio turnyro finalinio stalo susikovė 6 krepšininkai, rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas, kuris galiausiai liko garbingoje trečioje pozicijoje, Pauliaus Jankūno žmona Ieva bei Giedriaus Gusto žmona Dovilė, kuri ir tapo nugalėtoja.
Neblogai žaisti sekėsi tiek Mindaugui Lukauskiui, tiek žalgiriečiui Martynui Pociui, tiek Vilniaus „Lietuvos ryto“ gynėjui Martynui Gecevičiui. Į geriausiųjų penketuką patekęs Martynas džiaugėsi pasiekimu ir tvirtino, kad sportinis pokeris – ne šiaip kortų lošimas, o daugybės intelektualių savybių reikalaujantis proto žaidimas.
„Iš tikrųjų pokerį esu žaidęs tik su draugais, šiek tiek – internete. Moku taisykles ir žinau principus. Pokeriui reikalinga mąstysena ir galva, bet kaip nepažaisi. Lavini susitvardymą, protą ir šaltus nervus“, – sportinio pokerio pranašumus vardijo atakuojantis gynėjas.
Daugelis net ir iškritusių iš sportinio pokerio turnyro krepšininkų liko prie stalų ir stebėjo žaidimą iki pat pabaigos. Nors krepšininkai beveik valanda pavėlavo į lovas, dar ir kitą dieną dalijosi patirtimi ir nagrinėjo vakare žaistas partijas.
