Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 02 19

Iš šių metų sporto rėmimo fondo pyrago daugiausia atrėžta krepšiniui – 2 milijonai litų

Antradienį buvo paskelbta, kaip Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) padalijo 2013 metų Kūno kultūros sporto rėmimo (KKSRF) skirtus pinigus. Daugiausia gavo Lietuvos sporto karalius – krepšinis.
Klemensas Rimšelis
Klemensas Rimšelis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba paskirstė 2013 metų fondo lėšas – beveik 17,3 mln. litų skirta 280 projektų finansavimui. Į fondą surinkta 858 tūkst. litų daugiau nei pernai, be to, dėl praėjusiais metais neįvykdytų projektų buvo sutaupyta dar apie 180 tūkst. litų.

„Tačiau situacija yra tragiškai juokinga. Į kūno kultūros fondą šiemet surinkta pinigų daugiau, tačiau Finansų ministerija labai paprastai viską išsprendė – ji tiek pat pinigų atėmė iš viso šalies sporto biudžeto. Tad galime tik apgailestauti, kad šiemet Lietuvos sporto biudžetas ir vėl sumažėjo – iš viso skirta tik 77 mln. litų. Tai ir vėl keliais milijonais mažiau nei pernai ir gerokai mažiau nei užpernai“, – kalbėjo Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis.

Šiemet sulaukta 737 paraiškų – tai beveik 30-čia paraiškų daugiau nei 2012 metais. Didžiausia lėšų dalis, kaip ir pernai, skirta sporto šakų federacijoms – 9,4 mln. litų, įvertinus pasiekimų ir masiškumo kriterijus, paskirstyta 65 federacijoms.

Nors pagal taškų skaičiavimo sistemą krepšiniui šiemet turėjo būti skirti 1 mln. 180 tūkst. litų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pernai Lietuvos krepšinio federacija (LKF) atsisakė paramos ir išgyveno iš pinigų (8mln.litų), uždirbtų organizuojant 2011 metais Europos krepšinio čempionatą, šiais metais LKF  skirti 2 milijonai.

Departamentas astižvelgė į tai, kad vasarą Lietuvoje bus organizuojamas Pasaulio iki 19 metų merginų krepšinio čermpionatas.

Po daugiau nei 0,5 mln. gavo Lengvosios atletikos, Plaukimo, Šiuolaikinės penkiakovės federacijos bei Aeroklubas, daugiau nei 400 tūkst. litų skirta Dviračių sporto federacijai, daugiau nei po 300 tūkst. litų – Buriuotojų sąjungai bei Rankinio federacijai. Trys federacijos – Laipiojimo sporto, Pulo bei Ledo ritulio paraiškų į fondą nepateikė.

Pagal šių metų fondo pinigų dalybas, labiausiai nukentėjo šalies lengvosios atletikos federacija. Ji praėjusiais metais iš fondo gavo 812 tūkst. litų, o šiemet – 680 400. Tačiau 2011 metais lengvaatlečiai turėjo panašų biudžetą – 675000 litų. Praėjusių metų didesnį biudžeto kąsnį lėmė tai, kad krepšinio federacijos atsisakyti 2 mln. litų buvo padalinti visoms sporto federacijoms.

Sporto visiems sąjudžio plėtotei skirta daugiau nei 1,6 mln. litų. Dar daugiau kaip 1,3 mln. litų paskirstyta pagal sporto bazių priežiūros ir statybos plėtotės kryptį – lėšos skirtos vidurinėms, sporto mokykloms, didžioji dalis – 685 tūkst. litų skirta Klaipėdos sporto infrastruktūrai renovuoti, siekiant pasirengti šią vasarą vyksiančioms 9-sioms Pasaulio lietuvių žaidynėms.

Paraiškos paramai gauti nepateikė trys iš 68 sporto federacijų, kurios yra suderinusios savo veiklą su VADA (antidopingo organizacija). 

KKSD direktorius Klemensas Rimšelis prisipažino, kad dalybos lengvos nebuvo: „Skirstyti pinigus sporto federacijoms yra sunkiausia, nes jų visuomet trūksta.“

Lėšos sporto federacijų projektams

Eil.Nr.Sporto organizacija 2013 m.

1.Automobilių sporto federacija 110 500

2. Badmintono federacija 73 600

3. Baidarių ir kanojų irklavimo federacija 236 300

4.Beisbolo asociacija 102 600

5.Biatlono federacija 108 500

6.Biliardo federacija 14 400

7.Bočios žaidimo federacija 6 200

8. Bokso federacija 253 900

9. Buriuotojų sąjunga 307 500

10. Čiuožimo federacija 46 500

11. Dviračių sporto federacija 405 400

12. Dziudo federacija 116 500

13. Fechtavimo federacija 28 800

14. Futbolo federacija 174 000

15. Gimnastikos federacija 227 300

16. Greitojo čiuožimo asociacija 40 300

17. Imtynių federacija 292 000

18. Irklavimo federacija 193 100

19. Jėgos trikovės federacija 25 400

20. Kalnų slidinėjimo federacija 43 900

21. Kartingo federacija 70 400

22. Kerlingo asociacija 11 500

23. Kyokushin karate federacija 117 000

24. Kikboksingo federacija 45 200

25. Korespondensinių šachmatų federacija 22 700

26. Krepšinio federacija 2000000

27. Kultūrizmo IFBB federacija 70 600

28. Kuraš federacija 20 100

29. Lankininkų federacija 27 600

30. Ledo ritulio federacija Nepateikė

31. Lengvosios atletikos federacija 680 400

32. Motociklų sporto federacija 77 300

33. Motorlaivių federacija 131 400

34. Muai tai sąjunga 23 400

35. Nacionalinė slidinėjimo asociacija 61 000

36. Orientavimosi sporto federacija 181 000

37. Plaukimo federacija 555 000

38. Povandeninio sporto federacija 11 300

39. Rankinio federacija 305 600

40. Regbio federacija 125 400

41. Sambo federacija 71 600

42. Sportinės žuklės federacija 44 600

43. Sportinių šokių federacija 192 600

44. Stalo teniso asociacija 187 600

45. Sunkiosios atletikos federacija 96 500

46. Šachmatų federacija 100 200

47. Šaškių federacija 70 700

48. Šaudymo sporto sąjunga 180 00

49. Šiuolaikinės penkiakovės federacija 580 500

50. Taekvondo federacija (WTF) 28 600

51. Teniso sąjunga 120 000

52. Tinklinio federacija 140 100

53. Tradicinio karate asociacija 40 100

54. Triatlono federacija 7 300

55. Universalios kovos federacija 58 000

56. Ušu federacija 7 300

57. Vandens slidininkų sąjunga 8 100

58. Vandensvydžio sporto federacija 40 700

59. Virvės traukimo federacija 24 400

60. Žirginio sporto sąjunga 35 600

61. Žolės riedulio federacija 161 600

62. Aeroklubas (ir jo narės) 520 000

63. Alpinizmo asociacija 11 700

64. Ritinio sporto federacija 3 900

65. Laipiojimo sporto federacija Nepateikė

66. Kendo asociacija 4 100

67. Šachmatų kompozitorių sąjunga 9 300

68. Pulo federacija Nepateikė

 

 

 

 

 

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?