Po 11 metų pertraukos prie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vairo stojęs treneris J.Kazlauskas kalbėdamas vienoje televizijos laidoje užsiminė, kad į stratego postą sugrįžo tik po ilgų svarstymų. Didžiausią įtaką tam, jog J. Kazlauskas sugrįžtų į nacionalinę komandą, turėjo mintis, kad šalies krepšinis yra susiskaldęs ir reikia visiems susitelkti jį vienijant. „Mintyse savęs tikrai vėl nemačiau rinktinės trenerio poste – bet niekada nesakyk „niekada“, – duodamas interviu „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo J.Kazlauskas.
– Kas paskatino sugrįžti?
 |
| A.Pliadžio nuotr./Š.Marčiulionis |
– Susiskaldymas krepšinyje. Negali sakyti, kad rinktinės rezultatai buvo tragiški, bet jie nebuvo geri. Tiesiog pastebėjau, kad kažkas yra blogai komandos viduje. Dabar norisi neužleisti pozicijų ir žengti vienijančiu keliu. Man taip pat nepatiko, kad mūsų krepšinio padangėje yra tyčiojamasi iš Šarūno Marčiulionio. Po ilgų diskusijų ir draugų įkalbinėjimų – nutariau grįžti. Draugams pasakiau – gerai, einu, bet einame kartu keisti situaciją, visi darome bendrą darbą.
– Jums nepatinka, kaip elgiasi LKF ir jos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas?
– Kiekvienas turi daryti savo darbą. Arvydui galėjau padėti ir netapdamas rinktinės treneriu. Juk juo galėtų būti ir Rimas Kurtinaitis, ar kuris nors kitas treneris. Manau, kad federacijos žmonės turi telkti, o ne kenkti. Manau, visos problemos išsispręs. Surasime būdų, kaip visus suvienyti po viena vėliava. Juk viskas yra įmanoma, tik reikia labai norėti.
– O su M.Balčiūnu jau išsiaiškinote santykius?
– Nesu tas, kuris norėtų viską aiškintis per spaudą. Manau, išsiaiškinsime. Pavyzdžiui, M.Balčiūno įžeidimai manęs nedžiugina. Manau, ši problema turės išsispręsti ateityje. Tarp Š.Marčiulionio ir M.Balčiūno vyko bylinėjimaisi, nenoras atsiprašyti – aš esu Šarūno pusėje, juolab kad Šaras laimėjo bylą. Net jei ir neteisūs Sabonis, Kurtinaitis, Marčiulionis – bet dabar dirbantys federacijoje žmonės gyvena iš to, ką tie vyrai yra padarę.
– Ką matote savo asistentu rinktinėje?
– Jei nebus įmanoma surasti asistentų, bus kiti žingsniai. Bet skubėti nenoriu. Aš jau ne kartą sakiau – kandidatūros aptarinėjamos. Aš kalbėsiu apie tai ir su Krepšinio federacija. Ji manęs neverčia parinkti vieną ar kitą asistentą – Federacija tik siūlo kandidatus. Bet pavardžių tikrai šiandien nepaminėsiu.
– Kaip atsitiko, kad netreniruojate jokios klubinės komandos?
– Taip yra – nieko nuostabaus. Pasižiūrėkite, net trys iš keturių Eurolygos finalo ketverto komandų trenerių dabar netreniruoja jokios ekipos. Yra pasiūlymų, bet jie nėra tokie, kurie mane sudomintu. Nenoriu eiti gesinti gaisrų – norisi pastovumo.
Į rinktinę visi susirenka porai mėnesių: atiduoti skolą Lietuvai.
– Ką keisite rinktinėje?
– Gyvenimas gali priversti keisti – senesni žaidėjai išeina, ateina jauni. Klube yra devyni mėnesiai darbo – gali kažką pakeisti, sutvarkyti. Į rinktinę visi susirenka porai mėnesių: atiduoti skolą Lietuvai. Galvojau, kad skolą atidaviau, bet pasirodo – ne (šypsosi). Žodžiu, mes turėsime per tuos kelis mėnesius atiduoti visą savo širdį.
– Kviestumėte į asistentus Rimą Kurtinaitį?
– Jis turi savo filosofiją, aš savo. Du žmonės su savo filosofija yra nelabai gerai. Neįžeidžiant Rimo: jei Rimas imtų vadovauti dvidešimtmečių rinktinei, jis duotų didelę naudą.
