Savaitgalį I.Zemlikas pelnė ir pirmąjį savo įvartį čempionate. Visgi „Kruojos“ pergalei jo neužteko – išvykoje 1:2 buvo nusileista „Šiauliams“.
– Irmantai, po pralaimėtų rungtynių „Šiauliams“ praėjo kelios dienos. Kas sekmadienį nepavyko? – paklausė fkkruoja.lt.
– Galbūt iš vėžių išmušė mažoka aikštė. Gal kiek „perdegėme“. Jautėsi, kad vyko derbis. Jau prieš rungtynes daug apie tai rašyta spaudoje, imta interviu.
– Įmušei įvartį iš standartinės situacijos, tačiau ir patys praleidote du įvarčius iš standartinių padėčių. Kodėl nepavyko apsiginti?
– „Šiauliai“ turi penkis šešis aukštus žaidėjus, o mūsų komandoje tiek nėra. Galbūt pritrūko ir atidumo. Mano tikslų smūgį lėmė geras komandos draugo perdavimas.
– Rezultatui esant 1:2, Gvidas Juška išlygino rezultatą, tačiau teisėjas įvarčio neįskaitė. Nuošalė užfiksuota teisingai?
– Komandos draugai kalbėjo, kad jos nebuvo. Žiūrėjom vaizdo įrašą, tačiau filmuota iš šono, tad epizodą vertinti sunku. Teisėjui buvo geriau matyti, bet Gvidas įmušė po perdavimo iš krašto. Nelabai buvo įmanoma patekti į nuošalę.
– Ar „Kruoja“ pajėgi kituose ratuose įveikti „Šiaulius“?
– Neįveikiamų komandų nėra. Lietuvos čempionate nežaidžia „Barcelona“, tad prieš bet kurią A lygos ekipą galima laimėti. Vilniaus „Reo“ ir Panevėžio „Ekrano“ dvikova tik patvirtino, kad galima kovoti su visais, tačiau su niekuo nebus lengva.
– Kaip vertini sezono pradžią?
– Sužaidėme tik dvejas rungtynes, tad dar anksti spręsti. Komandų pajėgumas labiau išaiškės po ketvirto ar penkto turo. Tada jau žaisime nebe maniežuose ar ant dirbtinių dangų. Iš tikrųjų, tai jau pabodo. Daugeliui skauda kojas, pasipylė traumos. Dabar „Kruojai“ negali padėti Giedrius Slavickas ir Sergėjus Žigalovas.
– Ar Pakruojo komandos pasiruošimas skyrėsi nuo kitų ekipų?
– Kiekvienas treneris turi savo viziją, futbolininkus sezonui rengia skirtingai. Tačiau pasiruošimas visose ekipose daugmaž panašus. Man jis buvo normalus, kartais sunkokas. Žinoma, geriau treniruotis Marijampolės manieže, nei lauke, kai spaudė 30 laipsnių šaltis. „Ekranas“ sezonui rengėsi Ispanijoje, kur viskas idealu. Dabar jam reikės laiko priprasti prie lietuviškų sąlygų, dirbtinių dangų.
– Kokį įspūdį palieka komandos legionieriai?
– Jų pajėgumą mato ir vertina treneriai, klubo valdžia, sirgaliai. Mes esame viena komanda ir kovojame iš visų jėgų. Jauni žaidėjai – perspektyvūs. Kai kuriems dar sunku žaisti nuo pat mačo pradžios, tačiau aikštėje pasirodę po keitimo tikrai gali padėti.
– Kokia atmosfera komandoje?
– Gera. Visi gyvename kartu. Esu kaunietis, bet pernai atstovavau Gargždų „Bangai“, tad jau apsipratau ir mažesniuose miestuose. Visgi tai daug įtakos neturi, nes daugiausiai laiko atima treniruotės ir poilsis. Taip nejučia ir prabėga diena.
– Kodėl nusprendei priimti „Kruojos“ pasiūlymą?
– Pakruojo ekipa su susisiekė, pasakė, kad komandai bus keliamos rimtos užduotys. Žinojau, kad tai vienas stabiliausių klubų Lietuvoje. Tai ir buvo pagrindinės priežastys.
– Pasirinkai neįprastą numerį – 39. Kodėl?
– Toks liko. Man numeris neturi reikšmės. Kiekviename klube žaidžiu su skirtingu.
– Pakruojo komandai keliami tikslai užsikabinti medalius. Kiek tai realu?
– Kiekvienose rungtynėse turime atiduoti šimtą procentų. Jei žaisime viena koja, nieko ir nepasieksime. Sezonas ilgas, negalime sakyti, jog laimėsime prieš visas komandas. Bus ir nesėkmių. Tikslui įgyvendinti prireiks ir sėkmės. Mūsų pagrindiniai konkurentai bus „Ekranas“ Marijampolės „Sūduva“, Vilniaus „Žalgiris“ ir „Šiauliai“.
– Artimiausia dvikova sekmadienį su „Žalgiriu“. Ką manai apie varžovą?
– Tai gera komanda, turinti daug jaunų žaidėjų. Apie jos pajėgumą iš pirmų dviejų mačų spręsti negalima. Gargžduose buvo pirmos rungtynės, galbūt koją kišo jaudulys. Be to, gargždiškiai myli futbolą, tad „Žalgiriui“ teko susidoroti su žiūrovų spaudimu. Antrasis mačas su Klaipėdos „Atlantu“ žalgiriečiams nebuvo sunkus
Mes privalome rungtyniauti ne taip, kaip „Šiauliuose“, o pagerinti žaidimą. Reikės susikaupti ir kovoti. Nei mums, nei „Žalgiriui“ nebus lengva.
– Trumpai papasakok apie savo karjerą.
– Futbolo treniruotes pradėjau lankyti gimtuosiuose Telšiuose. Man buvo septyneri. 13-os metų išvykau į Vilniaus internatą. Nebuvo lengva palikti tėvus ir draugus, tačiau mylėjau futbolą ir maniau, kad ką nors pasieksiu tik išvažiavęs. 17-os perėjau į Kauno „Inkarą“. Vėliau žaidžiau „Kaune“, Baltarusijos ekipoje „MTZ-Ripo“. Po to grįžau į „Kauną“. Šiam klubui subirus, persikėliau į Marijampolės „Sūduvą“. Vėliau žaidžiau ir Izraelyje. Galiausiai grįžau į Lietuvą.
– Esi tikras žemaitis?
– Dabar galbūt kaunietis. Tačiau gimiau Telšiuose, tad kartais pasireiškia žemaitiškas užsispyrimas (šypsosi – aut. past.).
– Dažnai keiti klubus. Kodėl?
– „Kaune“ buvo nemaža konkurencija. Nesinorėjo sėdėti ant suolo, tad buvau skolinamas vienai ar kitai komandai. Vėliau grįždavau į Kauną. Užsienyje buvo įdomu save išbandyti, pamatyti kažką įdomaus.
– Ar geriausi tavo karjeros metai praleisti „Kaune“?
– Manau, kad taip. Ypatingai geri buvo paskutiniai metai, kai laimėjome prieš Škotijos Glazgo „Rangers“. Yra tekę žaisti ir su „Liverpool“. Jausmas geras. Juo labiau, kad tada Anglijos komanda buvo Čempionų lygos nugalėtoja.
– Užsienyje futbolo sąlygos labai skiriasi nuo Lietuvos?
– Lietuvos ir turbūt kiekvienos kitos šalies futbolo sąlygos skiriasi. Visur kitoks žmonių susidomėjimas, sirgaliai. Apie futbolą daug kalbama, rašoma. Mūsų šalyje futbolo rungtynes galima pažiūrėti tik per internetą, trūksta stadionų. Užsienyje ir aikštės, ir stadionai geri. Juose mačus stebi ne šimtas ar pora šimtų žiūrovų, kaip Lietuvoje, bet daug daugiau.
– Esi sužaidęs 13 rungtynių Lietuvos rinktinėje. Ar dar tikiesi kvietimo?
– Nelabai. Rinktinės treneriai žiūri į jaunesnius, juos ruošia ateičiai.
– Kas iš „Kruojos“ gali praverti rinktinės duris?
– Jauniausias futbolininkas Ernestas Veliulis. Jis talentingas, tik reikia daug dirbti. Perspektyvus ir Artūras Žulpa. Tačiau treneris ar rinktinės strategai už juos netobulės. Jei turės noro ir daug dirbs, į rinktinę gali patekti daugelis.
