Koks sezonas buvo Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubui? Komandai, kuri parklupdė Europos taurės čempionus, o Eurolygos vicečempionams namuose sukūrė tikrą pragarą. Ekipai, kuri sėkmingai žygiavo tarptautinėje erdvėje, tačiau beviltiškai atrodė prieš principinį varžovą Kauno „Žalgirį“.
Dvejopas įspūdis
 |
| „Scanpix“ nuotr./„Lietuvos ryto“ klubo direktorius Martynas Purlys. |
„Lietuvos ryto“ klubo direktoriui Martynui Purliui sezonas paliko dvejopą įspūdį. „Nelaimėjome nė vieno titulo, todėl įspūdis – dvejopas. Iš vienos pusės, neblogai pasirodėme VTB lygoje ir Europos taurės turnyre, iš kitos pusės, pralaimėjome „Žalgiriui“, – sakė M.Purlys.
Panašiai mąsto ir Vilniaus „Sakalų“ sporto direktorius Linas Kvedaravičius. Kita vertus, specialistas pažymėjo, jog atsižvelgiant į komandos biudžetą, „Lietuvos ryto“ pasirodymas – tikrai geras.
„Rytas“ gerai sužaidė Europos taurėje, pasiektas ne maksimumas, bet geras rezultatas. VTB Jungtinėje lygoje – irgi trečia vieta. Sezonas tikrai nebuvo prastas. Vienintelis prisvilęs blynas – LKL čempionatas ir nė vienos pergalės prieš „Žalgirį“. Tačiau, žiūrint į pakankamai nedidelį biudžetą Europos mastu, pasirodymas – tikrai geras. Jie pasiekė tai, ką galėjo“, – teigė L.Kvedaravičius.
Tuo tarpu Kauno „Baltų“ klubo direktoriaus pareigas einantis Sergejus Jovaiša pažymėjo, jog sezono finiše vilniečių žaidime trūko ugnelės.
Ar jie atvažiavo į Kauno zoologijos sodą, ar kautis su „Žalgiriu“? - klausė S.Jovaiša.
„Per sezoną „Lietuvos rytas“ sužaidė daug gerų varžybų. Įdomiausia tai, jog ši komanda dažniausiai jau nuo pat pirmųjų minučių primesdavo savo žaidimo stilių, tačiau LKL finale to nebuvo. Išskyrus, galbūt, paskutines rungtynes. Pirmajame ir antrajame mače iniciatyva buvo atiduota nuo pat pradžių. Aš nežinau, ar čia nuotaikos stoka. Ar jie atvažiavo į Kauno zoologijos sodą, ar kautis su „Žalgiriu“? Jie yra profesionalai. Klubiniuose turnyruose buvome įpratę matyti iniciatyvą nuo pirmų minučių“, – samprotavo specialistas.
Reikia pripažinti, jog, nepaisant pakankamai sėkmingo pasirodymo tarptautiniuose turnyruose, visiškas fiasko vietiniame fronte bendrą įspūdį kaip reikiant suteršė. Svarbiausiame vietiniame fronte Vilniaus kareiviai atrodė pavargę, išlepę ir žaidžiantys su bilietais į Gran Kanariją kišenėse. Energijos ir užsidegimo nebuvo. Kas dėl to kaltas? Nejaugi sudėtingas tvarkaraštis?
Fiasko priežastys
„Pagrindinė nesėkmės finale priežastis – įtemptas rungtynių tvarkaraštis“, – lakoniškai beviltišką komandos žaidimą LKL finale aiškino „Lietuvos ryto“ direktorius M.Purlys.
Taip. Vilniečių tvarkaraštis paskutinėmis savaitėmis iki pirmųjų finalo rungtynių gegužės 6-ąją buvo tiesiog žudantis: VTB lygos pusfinaliai su „Khimki“ (balandžio 20 ir 21 d.), LKL pusfinaliai su „Šiauliais“ (24 ir 26 d.), Baltijos krepšinio lygos finalinis ketvertas (28 ir 29 d.), VTB Jungtinės lygos finalinis ketvertas (gegužės 2 ir 3 d.) ir galiausiai LKL finalo serija (6, 10 ir 13 d.).
Tačiau L.Kvedaravičius įžvelgia ir kitas dvi svarbias nuviliančio pasirodymo priežastis.
 |
| BFL nuotr./Ekspertų nuomone, Tyrese'as Rice'as ir kiti "LIetuvos ryto" legionieriai nepersistengė. |
„Trumpesnis atsarginių žaidėjų suolelis nei „Žalgirio“, o kita priežastis – legionierių pasyvumas. Tas ypatingai matėsi paskutiniu laikotarpiu. Ypač L.Robertsas nerodė noro reikštis aikštelėje, tas pats T.Rice'as, kuriam prieš dvi savaites pasakė, kad jis komandoje neliks, prarado motyvaciją stengtis. Jie buvo visiškai nemotyvuoti. Tai buvo tarsi inkaras „Lietuvos ryto“ laive“, – manė L.Kvedaravičius.
S.Jovaiša apie legionierius turėjo kategorišką nuomonę: „Toks įspūdis, kad finale jie tik dalyvavo. Žaidė tam, kad sušiltų, o po rungtynių draugiškai su visais vyrais nusipraustų po dušu“.
Legionieriai šiemet, priešingai nei ankstesniais sezonais, nebuvo tokie ryškūs. Abu komandos atakų organizatoriai (Tyrese'as Rice'as ir Aleksandras Rašičius) stabilumu nepasižymėjo, o vienkartiniai blykstelėjimai pranyko sezono pabaigoje. Aukštaūgiai Lawrence'as Robertsas ir Predragas Samardžiskis atlikdavo labiau gynybines užduotis, o puolime savo dienos sulaukdavo retai.
J.Valančiūno ir įžaidėjų bendradarbiavimas
Tiek S.Jovaiša, tiek ir L.Kvedaravičius vieningai sutinka, kad „Lietuvos ryto“ įžaidėjų lygis – nepakankamas tokiam jaunam ir perspektyviam komandos vidurio puolėjui, kaip Jonas Valančiūnas.
 |
|
T.Lukšio/BFL nuotr./ Jono Valančiūno potencialas liko neišnaudotas. |
„Jono Valančiūno išnaudojimas buvo prastas. Turint augantį centrą, jį reikia mokėti išnaudoti. Su tuo glaudžiai susiję įžaidėjai. Jie nemokėjo išnaudoti J.Valančiūno, nemaitino jo kamuoliais ir dažniausiai žaisdavo daugiau sau nei kitiems komandos draugams. Jeigu žmogus nuolatos stengiasi, įkerta į baudos aikštelę, tačiau kamuolio negauna, anksčiau ar vėliau rankos nusvyra. Tuomet žaidėjas mėgina kamuolį priimti toliau nuo krepšio, o čia Jonui trūksta technikos ir patirties. Iš dalies, tai, galbūt, ir trenerio problema, jog neprivertė įžaidėjų maitinti Joną kamuoliais“, – dėstė L.Kvedaravičius.
Su kolega sutiko ir S.Jovaiša: „Praėjusiais metais į Vilnių atvyko Šarūnas Jasikevičius ir įrodė, kad kas moka – tas ir padaro. T.Rice'as pavojingas savo žaidimu vienas prieš vieną ir kartais suranda progų atiduoti rezultatyvų perdavimą. A.Rašičius – ne toks aštrus. Jis vengia veržtis į baudos aikštelę ir kurti pavojingas situacijas. Taigi, „Lietuvos ryte“ sugebančių žaisti derinį „du prieš du“ nėra. Šioje vietoje Jonui trūko lygiaverčio partnerio. Žinoma, nenorėkime tokio efektyvaus „du prieš du“ kaip Jasikevičiaus su Bastonu ar Teodosičius su Krstičiumi, tačiau Jonas tikrai nusipelnė būti labiau matomas“.
A.Džikičiaus replikos
Tai tik pirmos finalo rungtynės. Jos nėra svarbesnės nei bet kurios kitos mūsų sužaistos rungtynės, – pareiškė A.Džikičius.
Sezono metu dėl prasto J.Valančiūno žaidimo daug kritikos susilaukė „Lietuvos ryto“ strategas Aleksandras Džikičius. Šis žmogus nuolatos pasižymėdavo savo kontroversiškais viešais pasisakymais bei kartais sunkiai suvokiamais taktiniais sprendimais.
Treneris dažnai pykdavosi su žiniasklaidos atstovais, o svarbiausius „Lietuvos ryto“ mūšius viešai įvardindavo, kaip niekuo neišsiskiriančius iš kitų rungtynių.
Štai prisiminkime žodžius po pirmųjų LKL finalo rungtynių Kaune. Panašių replikų sezono metu buvo ir daugiau. „Tai tik pirmos finalo rungtynės. Visi žinome, kad jos svarbios, tačiau tikrai ne svarbiausios. Jos nėra svarbesnės nei bet kurios kitos mūsų sužaistos rungtynės“, – šovė serbas.
Teisingai. Tai buvo tik pirmosios iš trijų LKL finalo rungtynių. Atsainumą demonstravo ne tik treneris, tačiau ir kai kurie žaidėjai aikštelėje. Sutapimas?
Trenerio požiūris įdomus pasirodė ir S.Jovaišai. Specialistas mano, jog tokie trenerio pasisakymai bei vengimas prisiimti kaltę dėl pralaimėjimų byloja apie prastus trenerio ir žaidėjų tarpusavio santykius.
 |
|
T.Lukšio/BFL nuotr./ Aleksandras Džikičius |
„A.Džikičiaus veiksmai kartais stebindavo. Jeigu būčiau blogas komentatorius, tai sakyčiau, kad nesu girdėjęs, jog jis kada nors būtų prisiėmęs dalį kaltės, ką darydavo A.Trifunovičius. Komandos pasiekimas – bendra trenerio ir žaidėjų veiksmų pasekmė. Pralaimėjus, galbūt, reikėtų nuimti dalį neigiamų emocijų ir nuo žaidėjų. A.Džikičius tarsi viską puikiai išmano. Jis sako, kad jo nurodymų nevykdo, tačiau jis, kaip treneris, turėjo per sezoną to išsireikalauti iš žaidėjų. Na, o dabar švaistosi tokiomis frazėmis, kad jam niekada nėra svarbių rungtynių. Net ir po trečiojo finalo mačo A.Džikičius taip aiškiai ir nepatvirtino susitikimo svarbos. Akivaizdu, kad tarp jo ir komandos yra šioks toks plyšelis“, – svarstė S.Jovaiša.
Bene didžiausio ažiotažo serbas susilaukė, kai po Baltijos krepšinio lygos (BBL) finalo pripažino, jog turnyras ir principinė akistata su „Žalgiriu“ jam neturi didelės reikšmės.
„Nesvarbu, kad pralaimėjome. Mums dabar svarbiausia – išsigydyti traumas ir pasiruošti VTB Jungtinės lygos finaliniam ketvertui ir LKL finalams. R.Seibutis nežaidė dėl to, nes jam reikia atgauti jėgas. Jis turi tam tikrų problemų su sveikata ir mes turime jį patausoti“, – tikino „Lietuvos ryto“ strategas.
Ir visiškai nesvarbu, jog po poros minučių pats Renaldas Seibutis žurnalistams pripažino, jog buvo pilnai pasirengęs padėti komandai. „Sveikata nesiskundžiu“, – rėžė „Lietuvos ryto“ gynėjas.
Tikriausiai pyktelėjęs už tokį auklėtinio atvirumą A.Džikičius paliko R.Seibutį ant atsarginių žaidėjų suolelio pirmose LKL finalo rungtynėse.
Belieka tik svarstyti, ar tokiems trenerio žingsniams pritarė „Lietuvos ryto“ vadovybė. Klubo direktorius M.Purlys atsisakė komentuoti A.Džikičiaus pareiškimus.
Ištuštėjusi „Siemens“ arena
Pustuštė „Siemens“ arena VTB Jungtinės lygos ir Europos taurės rungtynėse – dar vienas „Lietuvos ryto“ šio sezono bruožas. Dalis sirgalių interneto platybėse guodžiasi bilietų pardavimo politika bei Eurolygos komandų stoka. Tačiau ar tai vienintelės sumažėjusio lankomumo priežastys?
 |
|
T.Lukšio/BFL nuotr./ „Lietuvos ryto“ sirgalių šį sezoną buvo kur kas mažiau |
Klubo direktorius M.Purlys mano, jog sumažėjusį lankomumą lėmė didžiulis rungtynių skaičius.
„Šį sezoną „Siemens“ arenoje vyko labai daug varžybų. Žymiai daugiau nei praėjusiais metais. Tačiau galiu pasakyti, jog ryškiai mažesnis lankomumas buvo tik sezono pradžioje. Perkopus sezono vidurį, lankomumas išaugo ir jis buvo tikrai nemažas. Mes dėjome daug pastangų, kad žiūrovų skaičius išaugtų“, – pripažino klubo direktorius.
Tuo tarpu „Sakalų“ direktorius L.Kvedaravičius samprotavo, jog vilniečius galėjo išlepinti įvairių renginių gausa.
„Vilniečiai, galbūt, kažkiek išpaikinti įvairių renginių. Jų Vilniuje vyksta daugiau. Nuėjus į „Siemens“ areną, matosi tie patys veidai. Naujų žmonių, norinčių ateiti į krepšinį, neatsiranda. Dėl to šiek tiek gaila, galbūt, reikėtų pareguliuoti kainodarą ar kitus dalykus. Tiesiog reikėtų stengtis pritraukti naujus žmones. Nors manau, kad klubas puikiai supranta, jog sirgaliai – didžiulė pajamų dalis“, – svarstė specialistas.
Didžiulis „Žalgirio“ arenos lankomumas – greičiau išimtis iš vyraujančių tendencijų. Lietuvių susidomėjimas krepšiniu slopsta. Tą pastebi ir S.Jovaiša.
„Su „Baltais“ važinėdamas po LKL čempionato komandų miestus, pastebėjau, jog sirgalių susirenka mažiau nei anksčiau. Netgi Šiauliuose ir Prienuose jų žymiai mažiau. Publika susirenka tik kai atvyksta grandai. Čia reikėtų telktis reklamos specialistus, peržiūrėti lygos populiarinimo strategiją. Negalima to paleisti iš akiračio. Žiūrovai nusisuka, randa kitų užsiėmimų ir krepšinis tampa ne toks įdomus. Gal kažkiek įtakos turėjo ne visai sėkmingas pasirodymas Europos čempionate Lietuvoje. Paprastai susidomėjimas išauga po pergalių, po medalių. Šiais metais tokių neturėjome, tikėkimės, kad olimpiadoje kažką pasieksime ir tas susidomėjimas sugrįš“, – nuogąstavo „Baltų“ direktorius.
„Lietuvos ryto“ ateitis: „Partizan“ modelis ar legionieriai?
LKL finalai parodė, jog biudžetų skirtumas ir krepšininkų meistriškumas turi didelę įtaką tokiose principinėse akistatose. Galbūt, „Lietuvos rytui“ reikėtų rinktis kitokią klubo ilgalaikę strategiją, o ne vaikytis titulų su vidutiniokų komanda?
 |
| Euroleague.net nuotr. „Lietuvos ryto“ pamaina šiemet laimėjo jaunių Eurolygą |
„Pasižiūrėkime į jaunimo Eurolygą. Iš dešimties metų septynis kartus lietuviai žaidė finale. Tai reiškia, jog užauginame perspektyvų jaunimą. Deja, nesugebame iki galo padaryti to darbo, kuris yra padarytas visų Lietuvos trenerių, dirbančių su jaunimu. Mes nesugebame to jaunimo privesti iki aukščiausio lygio, kad jie liktų Lietuvoje ir žaistų už stipriausius šalies klubus. Čia kažkur yra spraga. Manau, kad, jeigu klubai turėtų ilgalaikę strategiją, mūsų komandos būtų lietuviškesnės ir patriotiškesnės. Nereikėtų galvoti, ar legionierius sužais paskutines varžybas, turėdamas bilietą kišenėje, ar ne. Klubų vadovai turėtų apie tai pagalvoti. Mes turime tikrai labai daug gero jaunimo, tačiau nepelnytai tai nuvertiname“, – kryptį Lietuvos grandams piešė L.Kvedaravičius.
Ne paslaptis, jog jaunimas reikalauja geležinės kantrybės. Pastarosios gali pritrūkti klubo rėmėjams bei sirgaliams. Taigi, kardinalus komandos formavimo modelio keitimas gali būti drąstiškas žingsnis. S.Jovaiša mano, jog be legionierių sėkmingai žaisti tarptautinėje erdvėje – neįmanoma.
„Aš labai norėčiau, kad žaistų lietuviai, tačiau tai, deja, neįmanoma. Belieka maišyti savo žaidėjus su pajėgiais legionieriais“, – pripažino specialistas.
S.Jovaiša mano, kad dabar Lietuvos grandams labiausiai reikia pinigų. „Pirmiausia, abiem klubams reikia pinigų. Atlaikyti konkurenciją su dabartiniais biudžetais yra tikrai sudėtinga. Ispanai, rusai, graikai investuoja nepalyginamai didesnius resursus. Antras dalykas, turint pinigų reikia leisti treneriams rinktis žaidėjus. Iš tikrųjų, kai komanda skęsta, treneris keičiamas, žaidėjai yra tokie, kokie yra. Jis žino, kur ateina, tačiau tuomet sunku siekti rezultatų. Treneris gali ateiti dėl atlyginimo, apsimetęs, kad jis kažką laimės, tačiau realiai „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ nepajėgūs patekti į Eurolygos finalinį ketvertą“, – reziumavo S.Jovaišas.
