Tris milijonus gyventojų turinti Lietuvos rinka yra per maža, kad šalies sporto klubai galėtų solidžiai pasirodyti tarptautinėse varžybose ir sugebėtų uždirbti. O Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo skolos rodo, jog net ir lankomiausia Eurolygos arena, kurioje telpa net 15 tūkst. žiūrovų, klubui negarantuoja tvirto finansinio stuburo.
Mūsų šalyje klubai negauna pinigų už televizijos transliacijų teises, o didesnių užsienio šalių sporto klubai už transliacijų pajamas sudaro apie pusę biudžeto. Pinigų rasti sunkiau ir dėl to, jog mažoje rinkoje paremti sportą gali nedaug įmonių.
Vis dėlto, Kroatijos Zagrebo „Dinamo“ futbolo klubo pavyzdys rodo, kad iš sporto galima uždirbti ir mažoje šalyje.
V.Venslovaitienė: „Nežinau, ar Baltijos šalyse yra valstybė, kurios futbolo klubai gauna pajamų už televizijos transliacijas.“
Beviltiška vadyba
Šių metų Lietuvos krepšinio lygos nugalėtojo Kauno „Žalgirio“ biudžetas – 36 mln. litų, o klubo įsiskolinimai žaidėjams, pasak klubo generalinio direktoriaus Pauliaus Motiejūno, siekia 25 mln. litų. „Žalgiris“ į bėdą pateko po to, kai išseko klubo savininko Vladimiro Romanovo pinigų upė.
Lažybų kontoros „TonyBet“, anksčiau rėmusios Kauno „Žalgirio“ klubą (šiuo metu Kauno „Žalgirį“ remia „TOP sport“), savininkas Antanas Guoga, sako, kad Lietuvos klubai beveik neturi ko pasiūlyti rėmėjams mainais už paramą. Ypač tai jaučiama derantis su mažesnėmis komandomis, kurios LKL pretenduoja į bronzos medalius.
„Rėmėjai pinigų skiria dėl to, kad myli krepšinį. Jie nesitiki, kad sportui skirti pinigai atsipirks. Bet norėtųsi, kad atgal grįžtų bent dalis investuotų pinigų. Negali tik prašyti, rėmėjams reikia sakyti, kad jie prisidėję prie rėmimo taps ir klubo dalimi, tada viskas vyks sėkmingai“, – aiškina A.Guoga.
Pasak jo, pagal dabartinį modelį nėra perspektyvų, kad krepšinio klubai Lietuvoje išsilaikytų be rėmimo. Pasak jo, „Žalgiris“ tam turėjo geriausias perspektyvas – areną, kurios didžioji dauguma pajamų už parduotus bilietus į rungtynes keliavo į klubo biudžetą (apytiksliai 7 mln. litų), bet vis tiek nesugebėjo suvesti balanso.
A.Guoga atkreipia dėmesį, kad milžiniškos Kauno ,„Žalgirio“ skolos žaidėjams rodo, jog klubo vadyba buvo itin prasta.
„Žaidėjams dalyti pažadai, kurių neįmanoma ištesėti. Nelabai tikiu, kad dabartiniai „Žalgirio“ žaidėjai kada nors atgaus skolas. Krepšininkų atlyginimai turi smarkiai sumažėti. Reikia investuoti ne į brangius žaidėjus, o į krepšinio vadybą ir profesionalius rinkodaros specialistus “, – aiškino A.Guoga, daug prisidėjęs prie įvairių sporto šakų rėmimo.
„Žalgiris“ – be vizijos
Šįmet „Žalgirio“ krepšinio klubas Eurolygoje, net ir turėdamas rekordinio dydžio biudžetą, iš kitų klubų per daug neišsiskyrė. Specialistų skaičiavimu, pagal biudžeto dydį Eurolygoje Kauno klubas užėmė 12 vietą iš 24. „Lietuvos ryto“ biudžetas buvo maždaug dvigubai mažesnis. Sostinės klubas su maždaug 19 mln litų iš Eurolygos klubų buvo dvidešimtas. Didžiausią – apie 45 mln. eurų (157 mln. litų) – biudžetą surinko Maskvos CSKA, Eurolygoje užėmusi trečiąją vietą.
Kitą sezoną „Žalgirio“ piniginė bus bent du kartus mažesnė. P.Motiejūnas mano, kad klubo biudžetas sieks apie 15 mln litų – 5 mln. skirs Kauno miesto savivaldybė, 5 mln. bus gauta iš bilietų pardavimų, dar tiek pat – iš rėmėjų.
A.Guoga: „Rėmėjai nesitiki, kad sportui skirti pinigai atsipirks. Bet norėtųsi, kad atgal grįžtų bent dalis investuotų pinigų.“
Paklaustas, kaip vertina pastabas, kad Lietuvos klubai neišnaudoja visų komercinių galimybių, klubo vadovas nesiginčijo. Anot jo, Kauno „Žalgiris“ tikrai galėtų iš rėmėjų pritraukti dar daugiau lėšų. Tačiau P.Motiejūnas priduria, kad komercinių galimybių neišnaudoja ne tik krepšinio klubas, bet ir jo rėmėjai, dažnai nežinantys, ko paprašyti už paramą.
Pasak P.Motiejūno, vienas sėkmingiausių prekės ženklo išnaudojimo pavyzdžių buvo „Vilkyškių pieninės“: „Jie klubui skyrė didelę paramą, bet kartu investavo į savo vardo populiarinimą ir įvaizdžio gerinimą. Šis pavyzdys rodo, kad įmonė, naudodama „Žalgirio“ vardą, gali uždirbti.“
Jo teigimu, daugiausiai finansinių problemų klubui kyla dėl to, kad nebuvo aiškios klubo vizijos, svarbiausia buvo laimėti čia ir dabar, negalvojant, kas bus po to.
Bankrutavę futbolo klubai
Kad nuo turtingų investuotojų malonės priklausyti yra labai rizikinga, rodo ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo pavyzdys.
Klubo krizė prasidėjo, kai Maskvoje buvo sulaikytas, o vėliau keleriems metams įkalintas tuometinis savininkas verslininkas Vadimas Kastujevas. Likęs be pinigų „Žalgiris“ bankrutavo.
2009 metais klubo aistruoliai ir žaidėjai įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“, kuris per keletą metų išsikapstė iš duobės ir jau keletą metų yra vienas Lietuvos futbolo čempionato lyderių.
Apie Lietuvos futbolo klubų sunkumus daug pasako ir jų skolos – užpernai aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje žaidė finansinių kriterijų neatitinkantys klubai Kauno FBK „Kaunas“ ir Alytaus „Dainava“, o Klaipėdos „Atlantas“ lygoje žaidė turėdamas iškeltą bankroto bylą. Šiemet čempionate taip pat žaidžia nemažai finansinių bėdų turinčių klubų, o kai kurių komandų žaidėjai apie atlyginimus gali tik pasvajoti.
VMFD „Žalgiris“ vykdančioji direktorė Vilma Venslovaitienė mano, kad mažos šalies futbolo klubams neįmanoma varžytis su krepšinio klubais, kurie tradiciškai ir domina didžiuosius rėmėjus.
Ji džiaugiasi bent tuo, kad „Žalgiris“ per keletą metų atsistojo ant kojų ir yra Lietuvos futbolo čempionato lyderis, tačiau iki to, kad ką nors pasiektų tarptautinėje arenoje, trūksta dar daug. Pirmiausiai – lėšų. Pasak klubo vadovės, šiemet „Žalgirio“ biudžetas viršija 4,5 mln. litų, bet šių pinigų neužtenka, klubas būtų pajėgus varžytis bent UEFA Europos lygoje.
Vilniaus „Žalgiriui“ pinigų užtenka būti lyderiu tik Lietuvos čempionate.
Anot V.Venslovaitienės, Lietuvos futbolui gyvenimą labiausiai apkartinai tai, kad futbolo klubai ne tik negauna pajamų už televizijos transliacijas, bet už jas dar turi ir sumokėti. Vilniaus „Žalgirio“ klubas už transliacijas pernai turėjo sumokėti kelis šimtus tūkstančių litų.
„Nežinau, ar Baltijos šalyse yra valstybė, kurios futbolo klubai gauna pajamų už televizijos transliacijas. Kitose šalyse futbolo klubai ir lygos gauna pinigų už TV transliacijas, šios pajamos sudaro iki 50 proc. klubų biudžeto, o Lietuvoje klubai ne tik negauna pinigų, bet dar ir susimoka“, – kalbėjo pašnekovė.
Stebuklų tikėtis sunku
„Žalgirio“ krepšinio ir futbolo klubų pavyzdžiai rodo: kai klubams pagalbos rankas ištiesę verslininkai nusisuka arba bankrutuoja, vėliau reikia ilgo ir sunkaus darbo, kad būtų apmokėtos kelerių metų puotos sąskaitos. Nepaisant to, klubai vėl ir vėl lipa ant to paties grėblio, nes turtingi verslininkai bent porai sezonų išvaduoja nuo finansinių nepriteklių.
Dar vienas kelias sporto klubams bent jau laikinai praturtėti – sukurti sensaciją ir laimėti turnyrą su mažo biudžeto komanda.
„Komanda patenka į aukštesnę lygą, susidomėjimas didesnis, – svarsto buvęs krepšininkas ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Sergejus Jovaiša. – Bet jei klubui nesiseka, gali būti ir atvirkštinis rezultatas – susidomėjimas greitai nuslūgsta, klubas netenka paramos.“
Sporto komentatorius Nerijus Kesminas skaičiuoja, kad vien Lietuvos futbolo komandos patekimas į UEFA Europos lygą klubui kitam sezonui garantuotų beveik visą jo metinį biudžetą. Pavyzdžiui, 2010/2011 metų sezono metu futbolo klubai vien už patekimą į UEFA Europos lygos grupių etapą gavo po daugiau nei milijoną eurų (daugiau nei 3,46 mln. litų).
„Be to, didesnes pajamas galėtų nulemti ir stipresnės grupės. Išsitraukęs palankius burtus gali gauti į varžovus Europoje garsų klubą, kurio rungtynes transliuos didžiosios televizijos, tuomet iš televizijų transliacijų galima gauti papildomų pinigų“, – priduria N.Kesminas.
Jei, pavyzdžiui, Vilniaus „Žalgiris“ patektų į UEFA Čempionų lygos grupių etapą, šis pasiekimas klubui leistų sočiai gyventi keletą metų. Už patekimą į grupių etapą kiekvienas klubas gauna 3,9 mln. eurų (apie 13 mln. litų). Už kiekvienas grupių rungtynes klubai užsidirba po 550 tūkst. eurų (apie 1,9 mln. litų).
Ilgas trečiasis kelias
Lietuvoje lieka vis mažiau turtuolių, kurie neskaičiuoja pinigų ir gali juos padovanoti sporto klubams, o finansinių nepriteklių spaudžiamos komandos tik svajoja apie sensacingas pergales. Padėtis be išeities?
Lietuvoje lieka vis mažiau turtuolių, kurie neskaičiuoja pinigų ir gali juos padovanoti sporto klubams
Yra dar vienas kelias – ilgai ir kantriai dirbti ir gyventi pagal kišenę. Apie tokią išeitį dabar ir kalba Lietuvos krepšinio ir futbolo lyderiai.
Europoje galima rasti pavyzdžių, kuomet mažų šalių klubai sugeba dirbti pelningai. Vienas tokių klubų yra tikra talentų kalvė Zagrebo „Dinamo“ futbolo klubas. 4,5 mln. gyventojų turinčios Kroatijos klubas iš žaidėjų pardavimų per penkerius pastaruosius metus uždirbo 70 mln. eurų (per 242 mln,. litų). 2008 metais vien už Lukos Modričiaus pardavimą „Totenham Hotspur“ Zagrebo klubas gavo 18 mln. eurų (daugiau nei 62 mln. litų).
Krepšinio klubams uždirbti iš talentų sunkiau, nes ši sporto šaka nėra tokia populiari kaip futbolas, tad ir pajamos už parduotus žaidėjus yra gerokai mažesnės.
S.Jovaiša kaip sektiną sėkmingą krepšinio klubo pavyzdį pamini Belgrado „Partizan“ klubą iš Serbijos, kuris dėl didelio arenos lankomumo gauna santykinai dideles pajamas už bilietus ir per daug neišlaidauja – šį sezoną klubo biudžetas siekė 4,5 mln eurų (daugiau nei 15 mln. litų) ir buvo priešpaskutinis Eurolygoje. Tiesa, klubo rezultatai Eurolygoje šiemet nedžiugino – jis nepateko tarp geriausių 16 Eurolygos klubų.