39 metų specialistas nuo 2012 metų atstovavo „Trakams“ kaip žaidėjas, o praėjusį sezoną tapo žaidžiančiuoju trenerio asistentu.
Devynerius metus jis žaidė Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje, su ja tris kartus tapo LKL čempionu, laimėjo ULEB taurę.
A. Šležas pakeis NKL sidabrą su „Trakais“ pernai iškovojusį Dainių Miliūną.
„Treneriui D.Miliūnui už praėjusį sezoną norime pasakyti didžiausią ačiū. Dirbti su šiuo strategu mums buvo puiki patirtis. Dainiui linkime tik didžiausios sėkmės ir pergalių ateityje.
Labai gaila, jog klubo finansinės galimybės neleidžia išlaikyti šio puikias pergales padėjusio pasiekti trenerio Trakuose ir kitą sezoną, – permainas „Trakuose“ komentuoja klubo vadovybė. – Džiaugiamės, jog pavyko susitarti su Andriumi. Būdamas asistentu jis parodė didelį norą bei potencialą tapti vyriausiuoju treneriu.
Andrių aikštelėje pažįstame kaip žmogų, kuris dėl pergalės kovos iki paskutinių sekundžių. Tikimės, jog dirbant treneriu ši Andriaus savybė išliks. Praėjusį sezoną puikiai išmokome pamoką niekada nepasiduoti. Tik iki rungtynių pabaigos kovojanti komanda gali pasiekti pergalių.“
Pats A. Šležas tvirtino, kad antrą kartą galimybės perimti „Trakų“ vairą nebegalėjo praleisti.
„Pernai dar nesijaučiau subrendęs tapti vyr. treneriu. Nebegaliu praleisti šanso ir privalau pabandyti, – kktrakai.lt sakė A. Šležas. – Baigus žaidėjo karjerą ateina sekantis etapas – trenerio. Pusmetį dirbęs asistentu susipažinau su šia duona. Po tokių permainų jausmas įdomus. Nebebus taip, kad po treniruotės galėsiu ilsėtis. Dabar turėsiu dar daugiau ruoštis. Be to, visai kitoks darbas vyks tarp manęs ir žaidėjų. Tačiau viskam ateina laikas. O laikas atėjo. Turiu pasinaudoti šiuo šansu ir įrodyti, kad vadovai neapsiriko. Metai su Miliūnu buvo labai geri. Jis dirbo profesionaliai, turi savo krepšinio viziją.“
– Negaila baigti krepšininko karjeros? – kktrakai.lt paklausė A. Šležo.
– Viskam yra ribos. Jei būčiau 30-ies, apie tai net negalvočiau. O dabar žiemą man bus jau 40... Nebereikia su tuo jaunimu bėgioti. Jaučiu pasiruošęs kitam etapui. Kaip treneris būsiu jaunas, bet nieko. Gerai pažįstu komandą, pabandysime dirbti.
– Ar nekils problemų bendrauti su žaidėjais, kai dar visai neseniai jiems buvote komandos draugas?
– Pasakysiu, kad galite į mane kreiptis ne „treneri“, o vardu. Tačiau viskam irgi yra ribos. Paaiškinsiu žaidėjams, kada aš Andrius, o kada treneris. Manau, kad gerai susikalbėsime. Gal netgi dar geriau, kad aš juos taip pažįstu. Nujaučiu, kas tinginiauja, kas simuliuoja, kokia jų veikla už aikštelės ribų (Juokiasi.).
„Lietuvos ryte“ teko dirbti su Jonu Kazlausku, kuris reikalauja be proto didelės drausmės.
– Trenerio pareigos reikalauja labai didelės atsakomybės. Nebaisu, ypač kai praėjusį sezoną komanda tapo vicečempione?
– Reikia žiūrėti ne į tai, kad tapome vicečempionais, o į sudėtį, kokią surinksime. Tiesa, dirbsiu su tokia komanda, kokią gausiu. Man nereikia, kad vadovai būtinai nupirktų aukšto lygio žaidėjų, kurie temptų ekipą. Kas bus, su tuo dirbsiu ir stengsiuosi išspausti maksimumą. Jaučiuosi labai ramus ir laukiu sezono.
– Kokį krepšinį žais Andriaus Šležo „Trakai“?
– Man visada patiko drausmė. Visi buvę treneriai man skiepijo drausmę, akcentavo gynybą. Didelis dėmesys būdavo skiriamas žaidimui vienas prieš vieną. Jei būsi individualiai stiprus, daug dirbsi treniruotėse, apžaisi varžovą ir per rungtynes.
Viskas prasidės nuo gynybos. Buvau gynybinio plano žaidėjas, todėl bandysiu tai perteikti ir auklėtiniams. Tiesa, puolimas irgi yra svarbus. Juk krepšinyje reikia ir to, ir to. O „Trakų“ žaidimo braižas daug priklausys nuo sudėties.
– Per karjerą teko dirbti su daugybe trenerių. Kuris paliko didžiausią įspūdį?
– Negalėčiau išskirti vieno specialisto. „Lietuvos ryte“ teko dirbti su Jonu Kazlausku, kuris reikalauja be proto didelės drausmės. Daugybė trenerių buvo serbai, o jie visai kitaip žiūri į krepšinį. Jie mėgsta labai agresyvią gynybą, daug alinančių treniruočių. Įsiminė „Lietuvos ryto“ sezonas su kroatu Nevenu Spahija. Jis dirbo labai protingai, pernelyg nenuvargino žaidėjų. Ir kaip žmogus, jis buvo labai „fainas“, palaikė ryšį su žaidėjais.
Labai svarbu rasti ryšį tarp trenerio ir žaidėjo. Jei jis bus ir jei krepšininkai nebijos trenerio, galės protingai pasiginčyti, viskas bus gerai.
– Pusmetį dirbote D. Miliūno asistentu – paskutine pakopa iki vyriausiojo trenerio. Kokius naujo darbo sunkumus jau spėjote įžvelgti?
– Dainius manęs labai neužkrovė. Jis man sakė, kad visą gyvenimą dirbo vienas pats, todėl nelabai žino, ką reiškia turėti asistentą. Tačiau jis patikino, kad turėti asistentą malonu. Daugiau jam padėjau sezono pabaigoje. Buvau atsakingas už varžovų analizę, video peržiūras. Vis dėlto nesijaučiau kaip didelis asistentas. Naktimis sėdėti neteko (Šypsosi.).
