Po studijų NCAA lygoje K.Marčiulionis 2000-aisiais metais atvyko rungtyniauti į Kauno „Žalgirio“ ekipą, tačiau 2002-ųjų metų lapkričio mėnesį kontraktą Kauno klubo vadovai nutraukė motyvuodami prastais gynėjo rezultatais.
Nustojo vykdyti įsipareigojimus
„Žalgiris“ ir K.Marčiulionis buvo raštiškai sutarę pinigus grąžinti dalimis kas mėnesį. Kauniečiai savo įsipareigojimą sėkmingai vykdė beveik dvejus metus, tačiau vėliau nusprendė nutraukti pinigų grąžinimą. Po tokių veiksmų krepšininkui ir jo advokatui neliko nieko kito kaip tik kreiptis į arbitražo teismą.
„Kalbame apie įvykius, kurie vyko dar 2004 metais. Procesas buvo pradėtas 2006 metų rugpjūčio mėnesį. Reikalavimas „Žalgiriui“ buvo pateiktas tik 2006 metais, nes jie nevykdė savo įsipareigojimų dėl atlyginimo mokėjimo už 2001–2002 ir 2002–2003 metų sezonus. Mes buvome pasirašę raštišką susitarimą, kad „Žalgiris“ po truputį grąžins skolą ir jie tai darė kas mėnesį, tačiau vėliau šis procesas sustojo. Mes prašėme toliau mokėti, tačiau jie atsisakė tai daryti, todėl mes kreipėmės į arbitražą. Marčiulionio kontraktas su „Žalgiriu“ turėjo galioti trejus metus, o jį atleido antrų metų rudenį, vos prasidėjus sezonui. Krepšininkas jau prasidėjus sezonui, kuomet ekipos jau buvo sukomplektavusios sudėtis, turėjo susirasti naują klubą. Nauja įžaidėjo darbovietė buvo Vilniaus „Lietuvos rytas“. Vilniečiai Marčiulioniui mokėjo ne 120 tūkstančių JAV dolerių, kuriuos būtų gavęs „Žalgiryje“, o 48 tūkst. JAV dolerių. Arbitražas įvertino visas aplinkybes ir konstatavo, kad jeigu būtų žaidęs „Žalgiryje“, būtų uždirbęs 120 tūkst. 2002–2003 metų sezone Marčiulionis žaisdamas Vroclavo komandoje uždirbo 36 tūkst. JAV dolerių, o „Žalgiryje“ būtų gavęs 160 tūkst. JAV dolerių.
Marčiulionis ir Andrius Jurkūnas buvo atleisti tuo pat metu be jokių pateisinamų priežasčių. Vėliau buvo deklaruojama, jog Jurkūnas pats pabėgo, ekipos vadovai neranda jo, jis pats išėjo žaisti kitur. Apie Marčiulionį šnekama panašiai kaip apie Marko Popovičių, kad jis nepateisino lūkesčių, yra visiškai negabus ir jo statistiniai rodikliai yra blogi, todėl jie turėjo jį atleisti. „Žalgirio“ advokatų argumentacija buvo įdomi, nes jie sakė, kodėl gi negalima atleisti sekretorės, jeigu ji dirbo prastai. Sportininko profesija yra labai specifinė. Jis pragyvenimui gali užsidirbti labai trumpą laiką, todėl jo interesas turi būti ginamas kitaip nei paprasto civilinio asmens. Jeigu visi elgtųsi kaip „Žalgiris“ – krepšininkai mirtų iš bado. „Žalgiris“ atleidinėja žaidėjus kaip nori, kada nori, be teisėtų pagrindų. Dauguma iš „Žalgirio“ atleistų žaidėjų kreipiasi į teismą ir iš komandos prisiteisinėja uždirbtus pinigus. Į teismus kreipėsi Popovičius, Ratko Varda, Jurkūnas, Marčiulionis“, – pasakojo M.Marčiulionio advokatas Linas Jakas.
Sprendimu patenkintas
Beveik ketverius metus trukęs teismo procesas baigėsi krepšininko pergale. „Žalgiris“ K.Marčiulioniui turės sumokėti 233 tūkst. JAV dolerių atlyginimo bei 36 tūkst. Šveicarijos frankų bylinėjimosi išlaidų, o visa tai yra beveik 700 tūks. litų. Krepšininko advokatas tokiu arbitražo verdiktu yra patenkintas.
„Šveicarijos tarptautinis arbitražas įrodė, kad Kauno klubas eilinį kartą pamynė visas normas, reglamentuojančias santykius tarp žaidėjo ir klubo. „Žalgirio“ atstovų pasirinkta pozicija žaidėjo atžvilgiu buvo drastiškai neteisinga. Gynyba buvo vaikiška. Sprendimą vertinu kaip teisingą. Pagaliau po ilgos kovos pavyko pasiekti teisingumą. Dabar Lietuvoje pradėsime procedūrą dėl priverstinio pinigų išieškojimo. Bandysime atgauti prakaitu sunkiai uždirbtus pinigus. Kadangi šis sprendimas galutinis ir neskundžiamas, „Žalgiris“ privalės atiduoti šiuos pinigus. Kauniečiai turės spręsti šį klausimą. Kaip jie tai darys, parodys laikas“, – kalbėjo L.Jakas.
Bandė vilkinti bylą
Advokato teigimu, „Žalgiris“ teisinio proceso metu elgėsi negarbingai bei bandė vilkinti bylos nagrinėjimą: „Žalgiris“ bandė vilkinti procesą. Proceso metu kauniečių atstovų elgesys, švelniai tariant, buvo negarbingas. Kvailos istorijos, atsikirtinėjimai, žaidėjo juodinimai. Pateikiamos buvo ištraukos iš laikraščių, kur rašoma, kad Marčiulionis buvo sumuštas, o jie išverčia, jog jis dalyvavo muštynėse ir yra nusikaltėlis. Mes „Žalgirio“ atžvilgiu elgėmės sąžiningai. Net neprašėme areštuoti sąskaitų, kad komanda galėtų kapstytis iš tos duobės. Reikalaujama suma buvo 700 tūkst., o tai tikrai nemaži pinigai. 2001 metais „Žalgiris“, pasirašinėdamas kontraktus, švaistėsi pinigais ir pervertino savo finansines galimybes. Šiandien tokių kontraktų jau nėra, tačiau, jeigu jau pasirašyta, įsipareigota – savo sąlygas turi įvykdyti.“
Nebandė pasipelnyti
L.Jakas tikino, kad jis ir jo klientas priėmė sprendimą iš „Žalgirio“ atgauti tik sąžiningai uždirbtus pinigus atsisakant delspinigių. Kitokiu atveju Kauno komandos skola būtų siekusį milijoną litų.
„Mes su Kęstučiu pasitarėme, kad norime atsiimti tik sąžiningai uždirbtus pinigus. Nenorėjome iš ir taip apverktinos situacijos užsidirbti. Su „Žalgirio“ atstovais žodžiu susitarėme, jog proceso metu elgsimės garbingai. Iš mūsų pusės susitarimas buvo įvykdytas 100 procentų, iš jų – ne. Per keturis metus neprašėme nei delspinigių, nei areštų, jokių papildomų priemonių nereikalavome, kitaip skola būtų viršijus milijoną litų. Mes norėjome atgauti tik teisiškai priklausančius pinigus“.
„Žalgirio“ veiksmai žlugdo žaidėjus
K.Marčiulionio advokatas neslėpė pasipiktinimo tokiais „Žalgirio“ veiksmais. Jo nuomone, žaidėjo atleidimas viduryje sezono didžiąja dalimi sugadina krepšininko tolesnę karjerą.
„Tokie komandos veiksmai žlugdo žaidėją. Norint sukirsti, žaidėją užtenka jį atleisti viduryje sezono. Nuėjus į kitą komandą, ten nespėji įsižaisti ir parodyti gerų rezultatų. Faktas, jog krepšininkas atleistas ir tavo statistika prasta, iš karto numuša rinkos kainą. Marčiulionis vėliau sėkmingai rungtyniavo Lenkijoje, Vengrijoje, tačiau ten žaidė jau žemesniame lygyje. Ir kas dėl viso to kaltas? „Žalgirio“ vadyba. Mano subjektyvia nuomone, „Žalgiris“, taip elgdamasis, didžiąja dalimi sugadina krepšininkus.“
