Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius pripažino, kad toks sprendimas buvo netikėtas, ir teigė, jog žaisdama politinius žaidimus FIBA rizikuoja savo įvaizdžiu.
– Kodėl turnyrą buvo patikėta organizuoti Venesuelai?
– Oficialūs motyvai tokie, kad du turnyrai viename kontinente nėra gerai. Europai suteikta teisė rengti moterų krepšinio atranką, o Venesuelai – vyrų. Tačiau priežastys yra žymiai gilesnės. Liūdna, kad politika ima viršų sprendžiant sportinius klausimus. Tai precedentas ateičiai ir dabar Lietuva skirs žymiai didesnį dėmesį tarptautinei krepšinio politikai. Manau, su Arvydu Saboniu artimiausioje ateityje galėsime daug ką nuveikti šioje plotmėje.
– Sprendimas buvo visiškai netikėtas? Juk pagrindine Lietuvos konkurente visą laiką buvo vadinama Makedonija, o ne Venesuela.
– Tikėjome elementaria logika. Žinodami, kad ir 3 mln. eurų yra didelis iššūkis Lietuvai, manėme, kad tai pakankama suma, jog FIBA nuspręstų šį turnyrą patikėti Europai. Europa ir Azija rėmė Lietuvą, kaip geriausią pretendentę rengti atranką, tad tos vilties buvo daug. Bet sprendimas buvo netikėtas.
Kai galutinai suderinome veiksmus su Makedonija ir sutarėme, kad paremsime jų kandidatūrą rengti 2017 m. Europos čempionatą, tikrai tikėjomės, kad gausime teisę rengti atrankos turnyrą, nežiūrint ir į tai, kad buvome pasirengę mokėti ženkliai mažiau.
Kaip žinote, Venesuela sumokėjo apie 5 mln. eurų. Tačiau net ir tie keli milijonai negali lemti sprendimų, kurie elitines pasaulio komandas priverstų rizikuoti žaidėjų sveikata. Dabar dauguma komandų kelis kartus turės keisti ir laiko, ir klimato juostas, o po to dalyvauti olimpiadoje ir siekti geriausių rezultatų. Neabejotinai, tai komplikuoja ir apsunkina situaciją, bet tikslų nekeičia: Lietuva privalo dalyvauti olimpiadoje ir siekti aukščiausių rezultatų.
FIBA parodė savo principus. Nemanau, kad tai pagerino jos įvaizdį, ir nemanau, kad ateityje jai tai padės
– Kada pajutote, kad reikalai krypsta ne Lietuvos naudai?
– Užkulisinės kalbos vyko visą laiką. Mūsų susitarimas su Makedonija FIBA organizacijai labai nepatiko. Juk jie Europai norėjo savotišką aukcioną surengti. Jautėme vieningą paramą absoliučiai visų atrankoje dalyvausiančių Europos šalių – Rusijos, Graikijos, galų gale Makedonijos, žinojome, kad visa Azija remia. Kaip sakiau, tai daug politikos turintis sprendimas.
– Kaip manote, FIBA tokiu sprendimu parodė savo požiūrį į Lietuvą ar į Europą?
– FIBA parodė savo principus. Nemanau, kad tai pagerino jos įvaizdį, ir nemanau, kad ateityje jai tai padės.
– Ar galima sakyti, kad tai buvo labiau konkurencija tarp FIBA ir „FIBA Europe“, o ne tarp Lietuvos ir Venesuelos?
– Labai gerai pasakėte. Tie priešiškumai jau keletą metų labai jaučiami. Tai keista, nes FIBA apie 85 proc. savo pajamų gauna iš Europos. Todėl požiūris į Europą privalo būti visiškai kitoks. Tai kryptis, kuria turime eiti.
– Kaip toliau klostysis FIBA ir „FIBA Europe“ santykiai? Tai karo pradžia?
– Ne, nemanau. Žinoma, kontaktuosime su visomis Europos federacijomis. Kitą savaitgalį Miunchene vyks „FIBA Europe“ posėdis, kai bus paskirtas 2015 m. Europos pirmenybių šeimininkas. Tuomet, manau, įvyks pirmieji pokalbiai apie tai, kaip „FIBA Europe“ turėtų reaguoti į tokį FIBA akibrokštą.
– Dalyvavimas turnyre Venesueloje pareikalaus didelių išlaidų?
– Tai tikrai nebus kritinės išlaidos rinktinės ar federacijos biudžetui. Rinktinė turės gerą pasirengimą. Jau pradėjome kontaktuoti su NBA klubais. Hjustonu, Čikaga... Ten turime tikrai gerų draugų. Planuojame ten surengti draugiškus turnyrus. Žiūrovų prasme didelio skirtumo nejausime, nes, manau, Amerikos ir Pietų Amerikos lietuviai užpildys areną. Be abejo, buvome ir esame tikri, kad Lietuvos sirgaliai buvo nusipelnę šio turnyro.
– Dabar olimpinį kelialapį bus sunkiau laimėti?
– Žaidžiant savų žiūrovų akivaizdoje laimėti visuomet lengviau, bet, žinote, – aikštelė ta pati, krepšiai tie patys. Žiūrovai, tikėkimės, bus tokie audringi kaip Lietuvoje, ir mes tikrai laimėsime tą kelialapį.
