Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2015 02 04

„Neptūno“ vadovas Osvaldas Kurauskas: tikimės išlaikyti Deividą Gailių

SPORT1 laida „Diagnozė. Krepšinis” šįsyk lankėsi Klaipėdoje, kur aplankė antrąją Lietuvos komandą „Neptūnas”. Šio klubo vadovas Osvaldas Kurauskas bei krepšinio ekspertas Jonas Vainauskas dalinosi įžvalgomis apie 2014 – 2015 šios ekipos sezoną.
Devidas Gailius
Devidas Gailius / A. Venskaus nuotr.

Jonas Vainauskas mano, kad Klaipėdos ekipa yra savotiškai unikali.: „Neptūnas” tapo labai solidi komanda, kuri šiuo metu yra užsitarnavusi ne trečios, o antros komandos statusą Lietuvoje. Tai yra tikra Klaipėdos komanda, kurios išskirtinumas – aštuoni vietiniai krepšininkai. O per pusantrų metų nuveiktas vadybinis darbas vertas didžiausių pagyrų.“

Komandos vadovas Osvaldas Kurauskas pasakojo apie padėtį klube ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti.

– Osvaldai, grįžkime laiku šiek tiek atgal. Prisiminkite pirmas dienas ir pirmas naktis, kai sužinojote, jog turite vietą Eurolygoje.

– Pats faktas, kai sužinojome, kad žaisime Eurolygoje, mums buvo, tarsi, perkūnas iš giedro dangaus. Sprendimą turėjome priimti žaibiškai, o pasiruošimui laiko praktiškai neturėjome. Turėjome labai greitai surinkti komandą, suformuoti biudžetą, prisiimti įsipareigojimą ne tik už miestą, tačiau ir visą šalį. Juk dalinant Lietuvos biudžetą, atsirado trečias žaidėjas, kuris, tikimės, artimiausiu metu bus įtrauktas į šį žaidimą.

Rinkdami sudėtį, teikėme pirmenybę klaipėdiečiams, todėl gaila, kad nepavyko išsaugoti Mariaus Runkausko. 

– Jonai, kaip „Neptūnas” atrodytų, jei jų sudėtyje būtų likęs M.Runkauskas?

– Marius visą šį sezoną įrodo, kad yra labai aukšto lygio krepšininkas. Šiemet jis tapo dar aštresnis žaidėjas, jo sprendimai aikštėje tapo dar geresni. „Neptūnui” jis tikrai būtų padėjęs. Tačiau rinka yra atvira, todėl normalu, kad vieni žaidėjai išeina, o kiti ateina. Kitų klubų noras įsigyti vieną ar kitą tavo ekipos žaidėją, rodo, kad tu dirbi gerai.

– Kaip vertinate savo darbą tarpsezonio metu žaidėjų rinkoje?

– Sakyčiau, kad didelių klaidų komplektuodami komandą nepadarėme. Visi žaidėjai, kuriais buvo pasitikėta, tą pasitikėjimą išnaudojo. Labai džiaugiamės Deivido Gailiaus sugrįžimu.

– Pertrauksiu. Pavyks jį išsaugoti iki sezono pabaigos?

– Šiandien į šį klausimą atsakyti šimtu procentų negalėčiau, nors Deividas ir turi garantuotą kontraktą iki sezono pabaigos. Be to jis ir pats yra sakęs, kad nenorėtų mesti kelio dėl takelio. Jis dar jaunas, todėl jei nekamuos traumos, tikrai dar turės galimybių išvykti.

– Ar buvo žaidėjų, su kuriais susitarti nepavyko?

– Labai nesmagi situacija išėjo su Michailu Anisimovu. Kažkokie užkulisiniai žaidimai, kažkokios artimųjų problemos privertė mus stipriai nukentėti. Jam buvo piešiamas pagrindinio vidurio puolėjo vaidmuo, jis pats džiaugėsi, kad taip sėkmingai pritapo prie komandos. Tačiau vieną dieną susikrovė daiktus ir niekam nieko nesakęs išvažiavo. 

– Ar tuo metu, kai pasirašė kontraktą su „Budivelnyk”, jis turėjo galiojantį kontraktą su „Neptūnu”?

– Vienas iš Eurolygos reikalavimų yra turėti Eurolygos kontraktą. Tai M.Anisimovas tokį turėjo. Todėl, jei klubo pozicija būtų buvusi griežta, ir mes būtumėm ėję teisminiu keliu, jis būtų labai stipriai nukentėjęs. Mažų mažiausiai, dvejus metus jis būtų diskvalifikuotas. 

– Jonai, kaip „Neptūnas” atrodytų su M.Anisimovu?

– M.Anisimovas yra tikrai aukšto lygio vidurio puolėjas, tad su juo „Neptūnas” būtų iškovojęs tą vieną pergalę, kurios trūko Eurolygoje. Komanda jau buvo prie TOP16 durų, manau, kad M.Anisimovas būtų padėjęs jas atverti.

M.Anisimovas yra tikrai aukšto lygio vidurio puolėjas, tad su juo „Neptūnas” būtų iškovojęs tą vieną pergalę, kurios trūko Eurolygoje.

– Osvaldai, galite atskleisti, koks yra „Neptūno” biudžetas šiame sezone?

– Mūsų biudžetas yra toks realityvus dalykas, kuris gali būti ir šiek tiek didesnis, ir šiek tiek mažesnis. Davę teigiamą atsakymą Eurolygai, suplanavome biudžetą nuo 1,7 iki 2,0 milijonų eurų.

Kol kas viskas vyksta sklandžiai, algos mokamos laiku, įsipareigojimai vykdomi, tad tikimės, kad ir antroje sezono pusėje niekas nepasikeis.

Apskritai, mūsų biudžeto su kitomis Eurolygos komandomis net neverta lyginti, nes pagal skaičius, tarp visų komandų būtumėm pačioje apačioje.

– Jonai, ar su dviem milijonais eurų, realiai, įmanoma Eurolygoje žengti į šešioliktuką?

– Įmanoma, jei klubo branduolys yra subrandytas per keletą metų. Tokiu būdu, su gerais žaidėjais paprastai būna pasirašyti pigesni kontraktai. Aišku, tai yra pati mažiausia suma, su kuria galima prasimušti į TOP16.

– Osvaldai, prieš keletą metų „Neptūnas” buvo dar pakankamai mažas klubas. Į kokią vietą jūs dedate save, lygindami su „Lietuvos rytu” ir „Žalgiriu”. Jūs jau jaučiatės tos trijulės nariais ar vis dar jaučiate kompleksą?

– Komplekso nėra. Tas etiketes paprastai klijuoja pasiektos pergalės. Pavyzdžiui, per keletą metų pasiekėme tai, kad nebegalime bet kam pralaimėti LKL, todėl į daugelį rungtynių net Lietuvoje vykstame iš vakaro. Man atrodo, kad žaidėjai jaučia tą didžiulį klubo dėmesį.

– Su kuo „Neptūnui” sunkiau žaisti: su „Lietuvos rytu” ar „Žalgiriu”?

– Žiūrint į rezultatus, sunkiau žaisti su „Žalgiriu”, tačiau ir su vilniečiais žaisti yra labai labai sunku. Jie demonstruoja kūrybinį žaidimą. Žaidėjams patiems yra paliekama erdvė kurti. Tokioms rungtynėms neįmanoma pasiruošti, varžovų žaidimo neįmanoma išanalizuoti, tad laimėti galima tik laimint mikrodvikovas vienas prieš vieną.

„Žalgiriui” abukart pralaimėjome – pirmąkart išvis neturėjome šansų, o antroje dvikovoje patys buvome kalti, kad prametėme 10 baudos metimų. Kauniečiai šiemet turi ypač galingą priekinę liniją bei labai stabiliai žaidžiantį Jamesą Andersoną.

– Osvaldai, kas yra su komanda, kad ji išvykoje tampa tokia neatpažįstama į save?

– Sukuriama atmosfera, sukuriamas spaudimas, su kuriuo susitvarkyti kažkodėl nesugebame. Atrodo, analizuojame, dirbame su treneriais, žaidėjais, bet kol kas tai teigiamų rezultatų neduoda.

– Jonai, ar yra tekę susidurti su tokia situacija, kad ta pati komanda būtų tokia skirtinga namie ir išvykoje?

– Tas pats „Lietuvos rytas” pirmąkart nuvykęs į Atėnų „Panathinaikos” areną buvo, tarsi, nesavas. Tokiems dalykams reikia užaugti. Ir to padaryti per vieną dieną neįmanoma.

M.Anisimovo poelgis tuo metu mums užkirto kelią pasirinkti geriausią variantą. Dėl tokio jo sprendimo kenčiame iki šiol.

– Osvaldai, ar „Neptūnas” dar stiprinsis šį sezoną?

– M.Anisimovo poelgis tuo metu mums užkirto kelią pasirinkti geriausią variantą. Dėl tokio jo sprendimo kenčiame iki šiol. Keithas Bensonas kol kas neatsiskleidžia mūsų komandoje – atrodo, kad tie keturi mėnesiai be krepšinio jam dar neleidžia žaisti taip, kaip jis moka. Tai yra vieta, kurią mes vis dar bandome išspręsti.

– Jonai, pritartum tam, kad „Neptūnui” reikia stiprinti šią poziciją pirmiausiai?

– Ši pozicija, neabejotinai, yra silpniausia, tad tikrai sutinku, kad reikia ją stiprinti. Laiko dar tikrai yra pakankamai tam, kad ši spraga būtų užpildyta.

– Osvaldai, koks rezultatas, pasibaigus sezonui, jus, kaip klubo vadovą, tenkintų?

– LKL antrą vietą imčiau negalvodamas. Oficialus mūsų tikslas – kovoti dėl medalių, tačiau natūralu, kad pagalvojame apie antrą finalą. Manau, tokiu pasiekimu būtų patenkintas kiekvienas „Neptūno”gerbėjas ir sezonas, sakyčiau, būtų pavykęs.

Europoje kažkokių tikslų nekėlėme. Jei išeisime į kitą etapą – tai mums bus didelis pasiekimas.

– Jonai, kokia reali klaipėdiečių vieta yra Lietuvoje ir Europoje?

– Lietuvoje visi trys pirmaujantys klubai yra skirtingi ir visi nenuspėjami. Jau esu sakes, kad jei tie trys klubai išlaikys dabartinę sudėtį, „Žalgiris” turėtų laimėti LKL pirmenybes. Tačiau šiuo metu dar yra per daug nežinomųjų, tad dalinti tas vietas dar būtų šiek tiek per anksti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos