Praeityje Kauno „Žalgiryje“ rungtyniavęs K.Lavrinovičius tikėjosi žmonių supratimo. „Svarbiausia, kad neapspjaudytų. Noriu, kad žmonės suprastų, jog čia gyvenimas“, – žurnalistams teigė krepšininkas.
Pranešama, kad 35 metų 209 cm ūgio aukštaūgis pasirašė kontraktą šiam ir kitam sezonui.
Italijos čempionate puolėjas pelnydavo po 10,4 taško ir atkovodavo po 4 kamuolius.
Europos taurės turnyre K.Lavrinovičius įmesdavo po 6,9 taško ir atkovodavo po 3,4 kamuolio.
Per savo ilgametę karjerą žaidėjas taip pat vilkėjo Alytaus „Alitos“, Permės „Ural Great“, Maskvos „Dinamo“, Kazanės „Uniks“, Sienos „Montepaschi“, Kauno „Žalgirio“, Valensijos „Basket“ ekipų aprangą.
– Kaip skrydis?
– Gerai. Miego šiek tiek trūko, emocijų buvo visokių daug.
– Kada apsisprendėte atvykti į Vilnių?
– Su klubu derybas pradėjome prieš tris savaites, o susitarėme prieš penkias dienas.
– Kas lėmė šį sprendimą?
– Daug priežasčių buvo. Visų pirma, šeima. Man ir garbė atstovauti miestui, kuriame gimiau. Pagrindinis faktorius yra šeima. Pavargau keliauti po pasaulį. Du mėnesiai vienur, du mėnesiai kitur. Pavargau. Malonu sugrįžti į savo miestą.
– Ar tai reiškia, kad čia ir baigsite karjerą?
– Aš niekada neplanuoju, nes Gintaras Krapikas sakydavo, kad mes planuojame, o Dievas juokiasi. Viskas bus pagal situaciją.
Juk aš čia gimiau, vaikščiojau į krepšinio mokyklą ir stebėjau, kaip žaisdavo Vilniaus „Statyba“.
– Be brolio liūdna nebus?
– Bus... Vos neapsiverkėm, kai reikėjo išvažiuoti. Bet toks gyvenimas.
– Kaip brolio sveikata?
– Prireiks operacijos, bet gydytojas sakė, kad ji nebus sunki. Didelė tikimybė, kad už pusantro mėnesio jau galės žaisti.
– Koks jums „Lietuvos ryte“ yra numatytas vaidmuo?
– Padėti komandai. Jeigu bus pergalės, tai koks skirtumas, koks vaidmuo. Aš atvažiavau ne mesti 20 ar 30 taškų, bet padėti komandai laimėti. Galima komandai padėti ir už aikštelės ribų. Svarbiausia, kad visi laikytųsi kartu.
– Kokia jūsų sportinė forma?
– Nenoriu girtis, bet jaučiuosi labai gerai. Galiu kalbėti daug, bet geriau yra daryti, o ne kalbėti.
– Žaidėte ir Kauno „Žalgiryje“. Kokio sutikimo tikitės Kaune?
– Norisi tikėti, kad sutikimas bus geras. Svarbiausia, kad neapspjaudytų. Noriu, kad žmonės suprastų, jog čia gyvenimas. Pasirinkdamas galvoju ne apie save ar apie ambicijas. Tais laikais galėjau sakyti, kad niekada nežaisiu Vilniuje, bet aš suprantu, kad toks yra gyvenimas. Juk aš čia gimiau, vaikščiojau į krepšinio mokyklą ir stebėjau, kaip žaisdavo Vilniaus „Statyba“.
– Ką manote apie trenerį Virginijų Šeškų?
– Pačią geriausią nuomonę apie jį turiu. Man patinka jo žaidimo stilius. Aišku, daug bendrauti neteko. Tačiau girdėjau gerų atsiliepimų.
– Gediminas Orelikas sėkmingai rungtyniauja. Būsite konkurentai?
– Koks aš jam konkurentas (juokiasi). Man svarbiausia yra rezultatai. Aišku, treniruotėje pasistumdysime.
