Keturi vyrai – Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas, treneris ir biomedicinos mokslų daktaras Rūtenis Paulauskas, buvęs krepšininkas Rolandas Skaisgirys ir Eurolygoje teisėjaujantis Jurgis Laurinavičius diskutavo, kas lemia gerus trenerių, žaidėjų ir teisėjų santykius.
LKF Teisėjų asociacijos prezidentas savo nuomonę argumentavo sakydamas: „Teisėjai yra tam, kad padėtų išaiškinti stipresnę komandą ir padarytų žaidimą „švaresnį“. Teisėjai nėra profesionalai, jie nedirba po 24 valandas per parą. Mūsų šalyje arbitrai rungtynėms ruošiasi individualiai ir dažnai, kaip ir treneriai atliekame vadinamąjį skautingą. Prieš rungtynes paanalizuojame, kaip į tam tikrus dalykus reaguoja kai kurie žaidėjai ar treneriai“, – kalbėjo K. Pilipauskas.
Teisėjai yra tam, kad padėtų išaiškinti stipresnę komandą ir padarytų žaidimą „švaresnį“. Teisėjai nėra profesionalai, jie nedirba po 24 valandas per parą.
R.Paulausko nuomone, nei teisėjai, nei žaidėjai, nei treneriai negali suvokti krepšinio vienodai, nes jų pareigybės yra kitokios: „Treneriai dirba 24 valandas per parą, netgi poilsio metu jie galvoja apie darbą. Tie treneriai, kurie kuria schemas, galvoja, kaip įveikti ir kitą komandą, ir teisėjus. Lietuvoje trūksta talentingų teisėjų ir tai yra mūsų visų reikalas.“
Buvęs krepšininkas R.Skaisgirys, pritardamas trenerio nuomonei, taip pat pridūrė: „Kartą man teko teisėjauti rungtynėse, kuriose žaidė kurčiųjų komanda „Gestas“. Aš tiesiog nepajėgiau sugaudyti to, kas vyko aikštelėje, todėl įsitikinau, kad niekada negalėčiau būti teisėju. Mes visi esame skirtingi.“
Kaita tarp krepšinio žaidėjų – savaime suprantamas dalykas. O kaip vyksta rotacija tarp teisėjų? Vienas žymiausių visų laikų Lietuvos teisėjų K. Pilipauskas atskleidė pagrindinius tapimo teisėju momentus: „Egzistuoja teisėjų rengimo mokyklėlės, kuriose dirba krepšinio entuziastai. Jos nėra valstybinės. Pirminis parengimo lygis – miestų lygos. Vėliau pagal oficialią piramidę seka Regioninė krepšinio lyga (RKL), kur dirba 56 teisėjai. Jų darbą prižiūri speciali Teisėjų asociacijos komisija, kuri kiekvienais metais į Nacionalinę krepšinio lygą (NKL) siunčia 4-5 teisėjus.
Remiantis reitingais iš jų bent vienas teisėjas patenka į Lietuvos krepšinio lygą (LKL). Tokiu atveju žemiausią vietą šioje lygoje užėmęs žmogus krenta į žemesnę lygą. LKL teisėjai yra reitinguojami pagal griežtas taisykles: dukart per metus anonimiškai pačios komandos reitinguoja teisėjus. Inspektoriai ir komisarai taip pat pateikia savo vertinimus. Už gerą darbą teisėjai yra atitinkamai įvertinami ir nuo to priklauso jų darbo krūvis. Nepaisant to, jaunuolių, norinčių dirbti šį darbą, nėra tiek daug. Dauguma nori tapti krepšininkais“, – komentavo K. Pilipauskas.
Kartą trenkiau arbitrui į veidą ir buvau diskvalifikuotas dešimčiai mėnesių. Teisėjas po to įvykio per vieną posėdį pats prisipažino, kad pasiuntė mane ant trijų raidžių.
Ilgametę patirtį turintis teisėjas pabrėžė: „Supraskime vieną dalyką, kad kai teisėjas priima galbūt ne itin gerą sprendimą, priekaištauti galima, bet tylia forma. Tačiau jeigu tai daroma įžūliai, agresyviai ir tai mato visi aplinkiniai teisėjas būna įvarytas į kampą. Jis negali nereaguoti ir neskirti techninės pražangos. Kitokiu atveju jis nebus teisėjas.“
Buvęs krepšininkas R. Skaisgirys iš savo patirties žino, kad žaidėjai dažnai manipuliuoja teisėjais: „Atsiranda psichologinis faktorius. Teisėjai taip pat kartais nesusitvarko su savo emocijomis, pasireiškia jų arogancija. Ir tikrai negalima sakyti, kad tik treneriai ir žaidėjai reiškia savo emocijas. Kartą trenkiau arbitrui į veidą ir buvau diskvalifikuotas dešimčiai mėnesių. Teisėjas po to įvykio per vieną posėdį pats prisipažino, kad pasiuntė mane ant trijų raidžių. Nereikia smerkti vien tik trenerių ar žaidėjų. Teisėjo užduotis yra surasti konflikto užuomazgą.“
Buvęs krepšininkas išskyrė dar vieną bėdą – teisėjavimą draugiškose rungtynėse, kuriose žaidžia tavo šalies nacionalinė komanda. Anot jo, šią vasarą Lietuvoje vykusiose pasiruošimo pasaulio pirmenybėms rungtynėse, teisėjai akivaizdžiai palaikė savus. R. Skaisgirio manymu, tai yra meškos paslauga žaidėjams.
Šiuo klausimu nuomonę išsakė ir K. Pilipauskas: „Kai buvau aktyvus teisėjas, stengdavausi išvengti draugiškų rungtynių. Jų metu jausdavai labai didelį spaudimą. Būdavo sakoma, kad bus palydėtuvės, reikia padaryti šventę žiūrovams, o galiausiai sušvilpus ne saviškių naudai, išgirsdavai pasipiktinimo kupinas replikas.“
R. Paulauskas, seniau treneriu dirbęs Rusijoje, sakė: „Lietuvoje mes trenerius galime vertinti kaip angelus. Jie neturi išankstinio nusistatymo, čia nevyrauja korupcija, todėl reikia tuo pasidžiaugti. Tai, kad yra charakterių skirtumų, yra normalu.“
Diskusijoje buvo pažvelgta į daugelį aspektų, susijusių su žaidėjų, trenerių ir teisėjų darbu. Vis tik esant solidarumui ir abipusei pagarbai galima išspręsti konfliktus taikiai, išvengti smerkiančių replikų ir ieškoti gražaus dialogo tarp trijų pagrindinių grandžių krepšinyje.
