„Atsakymas į Jono Vainausko pareiškimus, padarytus jo tėvo, vertybių puoselėtojo ir įkvepėjo laikraštyje.
Kompanija „Tėvas ir sūnus“ pastarosiomis savaitėmis atskleidė savo tikrąjį veidą ir patys apkvaito nuo nepasiekiamos svajonės – paguldyti į karstą istoriją ir visos Lietuvos pasididžiavimą – „Žalgirį“.
Apgauti nereiškia nugalėti. Jūs galite visą laikraštį nukloti jūsų kareivių džiaugsmo šūkiais, bet butaforinė pergalė laimės neatneša. Jonai, jūsų tėvas tai supranta ir todėl neatrodo toks laimingas kaip jūs, o tyliai laukia ir tyko, kada galės įkąsti iš savo žiniasklaidos urvo.
Brangus Gedvydai, ačiū už nuotrauką. Geriau būti su kuoka rankose nei su milteliais nosyje ar kitoje vietoje, kur slepiasi jūsų „vertybės“. Tikiu, kad šita vieta sulauks įkaitusio strypo.
Jūsų slapti planai panašūs į Hitlerio, svajojusio nušluoti nuo žemės paviršiaus ne tik miestus, bet ir ištisas tautas, kad neišliktų net jų pavadinimų – pagal savo antžmogišką prigimtį yra neišsipildantys.
Jonas su tėvu, ko gero, nežino, kad juos prie vokiečio galėjo kastruoti dar mokykliniame amžiuje.
Kai jūs dar nebuvote gimęs, o jūsų tėvas nebuvo įstojęs į komjaunimo gretas, mano tėvas tą svajotoją pribaigė Berlyne 1945–aisiais metais. Jis nežinojo, kad taip sudarė jums galimybę siekti šviesaus rytojaus. Gal man pasiseks išlaisvinti Lietuvą nuo jūsų komjaunuoliškų pinklių.
Svarbiausia, jog man pavyko parodyti žmonėms tikrąjį jūsų veidą. Toliau – laiko klausimas. Manau, kad sporte jūs jau pasiekėte visų „aukštumų“, ypač futbole, kuris pavirto viena didele pogrindine lažybų kontora.
Kodėl jūs pasiutot? Jums nepavyko visko suversti Buratinui. Tuo „patikėjo“ tik jūsų žalioji viduriavimo armija, kuri irgi svajoja, kad „Žalgirio“ kuo greičiau nebūtų. Ir pyksta, kad Buratinas iš „Žalgirio“ išmeta visus jūsų kareivius.
Tokių spektaklių, kaip buvusio EBSW koncerno, atlikėjais jūs visada samdote tuos pačius žmones. Ypač skaudu ir liūdna, kad jiems nesvarbu, kam tarnauti – kad tik ne Tėvynei.
J.Vainauskai, jūs grasinate teismu ir pats už teisėjus atsakote, kas laimės procesą. Svarbiausia, ne kuris laimės, o kas: tiesa ar melas. Aš mielai atsiprašysiu jūsų, jeigu patvirtinsite, kaip jūsų tėvas pasakė LKL uždarymo ceremonijoje, kad tada restorane „Da Antonio“ jūs tik pajuokavote.
P.S. Šis laiškas skirtas asmeniškai kvestionuotojams ir jų armijai, o ne tikriesiems komandos sirgaliams. Jiems viską paaiškinau antrajame laiške.“
