Londono olimpinėse žaidynėse pasaulį pergale 100 m rungties krūtine distancijoje pribloškusi tada dar 15-metė lietuvė vėliau nesumažino apsukų ir gruodį pasaulio čempionate Stambule nuskynė du aukso ir vieną sidabro medalį.
Už įspūdingą pasirodymą arenose R. Meilutytė skynė laurus įvairiuose rinkimuose.
2012 m. geriausia ir populiariausia Lietuvos sportininke R. Meilutytė išrinkta ir seniausiai mūsų šalyje rengiamuose rinkimuose, kuriuos organizuoja laikraštis „Sportas“, o pastaraisiais metais – ir portalas „sportas.info“.
Antroji vieta atiteko šiuolaikinės penkiakovės olimpinei čempionei Laurai Asadauskaitei, trečioji – Londone sidabrą iškovojusiam kanojos irkluotojui Jevgenijui Šuklinui.
Į R. Meilutytės gyvenimą, praėjus aštuoniems mėnesiams nuo Londono olimpinių žaidynių, laikraštis „Sportas“ pažvelgė Didžiosios Britanijos žiniasklaidos akimis.
Dienotvarkė nepasikeitė
Praėjo aštuoni mėnesiai nuo tada, kai Rūta Meilutytė laimėjo 100 m plaukimo olimpinį auksą. Po šio triumfo lietuvės gyvenimas, atrodytų, turėtų būti jau kitoks, bet, kaip sako ji pati, iš tiesų niekas nepasikeitė. Ji vis dar keliasi 4.50 val. pasirengusi dviejų valandų ankstaus ryto treniruotei. Penkias dienas per savaitę vis dar eina į mokyklą. Vis dar nekenčia matematikos, fizikos ir mėgsta biologiją bei fizinį lavinimą. Po pamokų mergina vis dar eina į baseiną ir treniruojasi dvi valandas popiet. Tai skamba labai nedėkingai, bet ji turi vieną ar dvi nedideles privilegijas.
„Manau, – sako plaukikė krizendama. – Mokytojai dabar labiau linkę atleisti mano išdaigas.“
R. Meilutytės Plimuto koledžo mokslo draugai laiko jos sėkmę pavyzdžiu. Kartu su britų šuolių į vandenį pasididžiavimu Tomasu Daley jiedu buvo laikomi dviem mokyklos žvaigždėmis. Kitaip nei iš T. Daley, niekas prieš žaidynes iš R. Meilutytės labai daug nesitikėjo. Juk su ja varžėsi dvi šių laikų geriausios pasaulio plaukikės: australė Leisel Jones ir 11 olimpinių bei 14 pasaulio čempionato medalių iškovojusi amerikietė Rebecca Soni.
„Buvo puiku rungtyniausi tame pačiame plaukimo take su jomis“, – sakė R. Meilutytė. Prieš žaidynes ji planavo patekti į finalą. Lietuvė būtų laiminga ir tuo. O laimėtas auksas ją šokiravo. Prieš plaukimą neatrodė, kad mergina nervintųsi, bet po to paauglei teko kovoti su galvos skausmu.
„Aš tikėjausi tik pasiekti geriausią savo laiką, maniau, kad jo patekti į finalą užteks. Aš būčiau buvusi laiminga atplaukusi aštunta. Tikrai negalvojau apie medalį. Nustebinau pati save“, – kraipė galvą sportininkė. Tą naktį ji negalėjo patikėti tuo, ką padarė, ir užmigo su medaliu pižamos kišenėje.
Didžiuojasi būdama lietuvė
Pirmas dalykas, kurį britų spauda norėjo sužinoti, – ar R. Meilutytė sutiktų pakeisti pilietybę. Jos šeima persikėlė į Plimutą 2010 m., nes Rūtos tėvas Saulius dirbo svetur. Nuo tada klube „Plymouth Leander“ lietuvę treniruoja Jonathanas Ruddas.
R. Meilutytė atsakė trumpai: „Aš labai didžiuojuosi, kad esu lietuvė. Gyvenau Lietuvoje beveik visą savo gyvenimą, mano visa šeima yra iš ten, ir aš nesuprantu, kodėl turėčiau keisti savo pilietybę.“
Plaukikė iki šiol ilgisi tėvynės, nors tėvas Saulius stengiasi nuslopinti ilgesį gamindamas silkių ar rūkytos šoninės patiekalus.
Specialistai nutildė kaltintojus
Olimpinių žaidynių metu atsirado tokių, kurie stebėjosi, kodėl Rūtai nemetami kaltinimai, persekioję 16 metų Kinijos plaukikę Ye Shiwen po šios laimėto olimpinių žaidynių medalio. JAV plaukimo trenerio Johno Leonardo, abejojusio dėl Ye, atsakymas buvo toks: „Niekas nėra įžvelgęs nieko tokio, kas kalbėtų apie Lietuvos plaukikės kūno anomalijas. Ji tiesiog yra gera ir labai greita plaukikė.“ Trumpai tariant, J. Leonardas matė užtektinai Rūtos pasirodymų jaunimo čempionatuose, kad suprastų, kokia gera plaukike ji yra, ir nemano, kad jos laikas olimpinėse žaidynėse buvo toks neįtikėtinas, kad leistų ją kuo nors įtarti.
R. Meilutytė atsiriboja nuo viso to. Ji tiki, kad „sunkiausiai dirbantis asmuo laimi“. Maloniausias dalykas, jai nutikęs po olimpinių žaidynių, – sugrįžimas į baseiną Stambule, kur vyko trumpojo baseino pasaulio čempionatas. Jame lietuvė pagerino abiejų plaukimo krūtine distancijų (50 ir 100 m) Europos rekordus ir laimėjo sidabro medalį plaukdama 100 m distanciją kompleksiniu būdu. Sportininkė sako, kad plaukimas krūtine jai patinka, nes „viską lemia technika, o ne fizinė jėga.“ Tačiau ji gali konkuruoti ir kitose rungtyse. Britų universitetų čempionate Šefilde praėjusi mėnesį R. Meilutytė net 8 sek. pagerino Lietuvos 200 m kompleksiniu būdu plaukimo rekordą. Jos laiko (2 min. 13,69 sek.) būtų užtekę patekti į olimpinių žaidynių pusfinalį.
Sunkus triūsas atsiperka
Didžiojoje Britanijoje vykusiame „British Gas International“ čempionate R. Meilutytė laimėjo 50 ir 100 m plaukimo krūtine rungtis. Abejose ji pagerino sau priklausiusius Lietuvos rekordus. Ji dalyvavo ir plaukimuose laisvuoju stiliumi, nugara bei peteliške.
„Visa tai yra tik dalis pasiruošimo pasaulio čempionatui, kuris vyks Barselonoje liepos ir rugpjūčio mėnesiais“, – teigė plaukikė.
Jeigu lietuvei ir toliau taip gerai seksis, ji Barselonoje plauks ne tik krūtine, bet ir kompleksiniu būdu. Tvarkaraštis sunkus, bet R. Meilutytė laiminga, taikstydamasi prie jo. „Po olimpinių žaidynių supratau vieną dalyką – sunkus triūsas atsiperka“, – sakė plaukikė.
Visi rinkimų laureatai
Laikraščio „Sportas“ rinkimų istorija. Populiariausi Lietuvos sportininkai
1956 m. Algirdas Šocikas boksas
1957 m. Jonas Pipynė lengvoji atletika
1958 m. Birutė Kalėdienė lengvoji atletika
1959 m. Adolfas Varanauskas lengvoji atletika
1960 m. Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius irklavimas
1961 m. Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius irklavimas
1962 m. Antanas Vaupšas lengvoji atletika
1963 m. Adolfas Varanauskas lengvoji atletika
1964 m. Ričardas Tamulis boksas
1965 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1966 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1967 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1968 m. Danas Pozniakas boksas
1969 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1970 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1971 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1972 m. Modestas Paulauskas krepšinis
1973 m. Vladas Česiūnas baidarių ir kanojų irklavimas
1974 m. Vladas Česiūnas baidarių ir kanojų irklavimas
1975 m. Česlovas Jezerskas savigynos sportas
1976 m. Angelė Rupšienė krepšinis
1977 m. Vilhelmina Bardauskienė lengvoji atletika
1978 m. Vilhelmina Bardauskienė lengvoji atletika
1979 m. Lina Kačiušytė plaukimas
1980 m. Lina Kačiušytė plaukimas
1981 m. Robertas Žulpa plaukimas
1982 m. Vladas Turla šaudymas
1983 m. Ana Ambrazienė lengvoji atletika
1984 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1985 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1986 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1987 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis
1988 m. Gintautas Umaras dviračių sportas
1989 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis
1990 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis
1991 m. Šarūnas Marčiulionis krepšinis
1992 m. Romas Ubartas lengvoji atletika
1993 m. Vitalijus Karpačiauskas boksas
1994 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1995 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1996 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1997 m. Arvydas Sabonis krepšinis
1998 m. Diana Žiliūtė dviračių sportas
1999 m. Edita Pučinskaitė dviračių sportas
2000 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2001 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2002 m. Raimondas Rumšas dviračių sportas
2003 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2004 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2005 m. Žydrūnas Savickas galiūnų sportas
2006 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2007 m. Virgilijus Alekna lengvoji atletika
2008 m. Edvinas Krungolcas šiuolaikinė penkiakovė
2010 m. Marius Stankevičius futbolas
2011 m. Mindaugas Griškonis irklavimas
2012 m. Rūta Meilutytė plaukimas
