Tačiau kelionės tikslas buvo kitas. Prezidentas pavadino „Spartak“ savininką Šabtajų Kalmanovičių „moterų krepšinio misteriu“ ir antrus metus iš eilės įteikė jam „Geriausio metų Europos moterų krepšinio vadybininko“ apdovanojimą. Rusijos žiniasklaida spėlioja, kad būtent Šabtajus Kalmanovičius taps ir šalies nacionalinės rinktinės generaliniu vadybininku naujajame olimpiniame cikle – 2008–2012 metais. Pats Šabtajus dažnai juokauja, kad yra tikras krepšinio biseksualas: jam patinka ir vyrų, ir moterų krepšinis.
Rusijos dienraštis „Sport Ekspress“ pateikia Vladimiro Možaicevo interviu su Šabtajumi Kalmanovičium.
Kiek tikra informacija, kad Jums pasiūlytas šalies moterų rinktinės generalinio vadybininko postas?
Oficialaus pasiūlymo dar nebuvo. Jie jis bus, rimtai galvosiu ir tarsiuos su žmona Anna Archipova, Maskvos srities gubernatoriumi Borisu Gromovu, sporto ministru Vitalijum Mutko. Ir žinoma, su pačiomis rinktinės žaidėjomis. Kadangi esu Rusijos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto narys, dalyvauju rengiant pasiruošimo programas dviem artimiausioms olimpinėms žaidynėms. Tarp kitko, eksperimentas Vidne suburti komandą iš 1993 metais gimusių žaidėjų, taip pat yra šios programos dalis.
Mano požiūriu, šiuo metu Rusijos krepšinyje yra nemažai stiprių vadybininkų – moterų krepšinyje jų net daugiau nei pas vyrus. Tai Maksimas Riabovas iš „UGMK“, Vasilijus Trofimenko iš „CSKA“. Puikios vadybos komandos suburtos „Dinamo“, Vologdoje, Kurske, Orenburge. Tad kvalifikuotų žmonių mums užtektų ne vienos rinktinės štabui suburti.
Europoje mūsų komandos žaidžia ant pražangos, o nacionaliniame čempionate – ant baleto ribos.
Generalinis vadybininkas – tai ne žmogus, kuris tik laksto ir rūpinasi, kad žaidėjų marškinėliai visą laiką būtų išskalbti. Jis turi mastyti globaliai, matydamas rinktinę ne tik esamu laiku, tačiau ir po kelerių metų. Taip pat kartu su federacija rūpintis rinktinės atjauninimu. Jis privalo glaudžiai bendradarbiausti su klubais. Neslėpsiu, tarp klubų ir rinktinės visą laiką egzistuoja interesų konfliktas. Klubų treneriai privalo vykdyti savininkų užduotis ir kovoti dėl kuo aukštesnių vietų visuose turnyruose. To pasekoje vietinės žaidėjos dažniausiai lieka sėdėti ant suoliuko. Ir atėjus laikui atstovauti šalies rinktinei, jos „nebepažaidžia“. Tai akivaizdžiai matėme Pekino olimpiadoje. Tad generaliniam vadybininkui būtina pastoviai bendrauti su klubais, ieškoti protingų kompromisų.
Taip pat labai svarbus tarpusavio supratimas su rinktinės treneriu. Atvirai sakau, net neįsivaizduoju, kurį reikia paskirti anksčiau – trenerį ar vadybininką. Bet kokiu atveju šiuos paskyrimus reikia padaryti kuo greičiau. Taip yra dar ir dėlto, kad dabartinio Rusijos čempionato struktūra antailop ne ideali. Mano nuomone, reikėtų mažinti komandų skaičių ir žaisti keturis turus. Tai „atsijotų“ daugybę „pereinamų“ rungtynių, o žaidėjos įgautų daugiau atkaklių rungtynių praktikos. Laimėtų ir žiūrovai, dažniau matydami žaidžiančias stipriausias komandas.
Kiek žinoma, pagrindinėms Rusijos čempionato rungtynėms tarp „Spartak“ ir „UGMK“ teisėjaus užsienio teisėjai?
Taip, toks susitarimas yra. Taip nusprendėme po pokalbių su krepšinio federacija bei varžovėmis. Gal būt, užsienio teisėjai teisėjaus ir kitose mūsų rungtynėse su „CSKA“. Lygis, kuriame žaidžia minėti klubai reikalauja, kad teisėjavimas būtų atitinkamas. Neseniai kalbėdamas su sporto ministru V.Mutko paklausiau jo, ar pasiteisino užsienio teisėjų skyrimo praktika šalies futbolo čempionate. Jis vienareikšmiškai atsakė, kad taip.
Problema tame, kad mūsų šalies ir užsienio teisėjai kiek skirtingai traktuoja taisykles. Europoje pražangos fiksuojamos 1.7 karto rečiau nei Rusijoje. Tad Europoje mūsų komandos žaidžia ant pražangos, o nacionaliniame čempionate – ant baleto ribos. Ten leidžiama kovoti, o čia švilpiamas kiekvienas prisilietimas. Nenoriu dabar gilintis, kas teisus, o kas ne. Tiesiog noriu, kad krepšininkės žaistų, o ne susirinktų 3 pražangas per pusę pirmo kėlinuko.
Kalbėjau šiomis temomis su mūsų teisėjais. Klausiau – kodėl nenorite perimti Europinės praktikos. Atsakymas – „mes juk rengiame bendrus seminarus“. Prisimenu vieną paskutiniųjų – nei vienos konkrečios žaidybinės situacijos analizės, vien teoriniai pamąstymai. Gerai bent tiek, kad vienintelis Rusijos teisėjas Michailovas, dirbantis Eurolygos rungtynėse, kiekviename klube aiškina paskutiniuosius taisyklių traktavimus bei pakeitimus.
Gaila, tačiau daugelis mūsų teisėjų net nesugeba įvykdyti FIBA Europe fizinio parengimo reikalavimų. Manau, kad tų, kurie turi problemų su antsvoriu ar amžiumi, negalima lesiti dirbti ir šalies pirmenybėse. Juk mūsų čempionatas stipriausias Europoje, o gal net ir pasaulyje. Kodėl čia turi teisėjauti Europoje „išbrokuoti“ žmonės?
Teisėjų profesionalumą reikia kelti. Juo labiau, jų atlyginimai tikrai nemaži – 18 000 rublių už rungtynes moterų lygoje ir 24 000 – vyrų (atitinkamai 1800 ir 2400 litų). Kaip sakė FIBA direktorius L.Kotleba, tiek teisėjai neuždirba niekur. Pridėkime išlaidas, kurias sudaro sekretoriatas, kelionių išlaidos, viešbučiai, maitinimas ir suprasite paradoksalų dalyką – teisėjai iš užsienio kainuoja daug pigiau. Nuskristi iš Europos į Maskvą yra kur kas arčiau, nei iš Vladivostoko.
Taip pat nesuprantu, kodėl tarp teisėjų nėra moterų. Visame pasaulyje tai normali praktika, o pas mus esu matęs vos vieną ar du atvejus.
Krepšinis, kaip ir teatras, prasideda nuo rūbinės.
Jūs ir vėl pripažintas geriausiu Europos moterų krepšinio vadybininku...
Žinoma, buvo malonu gauti iš G.Vasilakopulo rankų žeklelį „Už nuopelnus krepšiniui“. Tačiau tokie titulai ir pripažinimai – viso kolektyvo darbo vaisius. Mes turime tikrai vieningą ir puikią komandą. Pradedant rūbininke mūsų namų arenoje – krepšinis, kaip ir teatras, prasideda nuo rūbinės, – ir baigiant klubo prezidentu Vasilijum Golubevu bei gubernatorium Morisu Gromovu. Maskvos sritis jau seniai laikoma regioninio sporto etalonu Rusijoje. Tai sakė ir šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Neveltui pagrindiniai sportinių sprendimų priėmimai vykdomi būtent pamaskvės miestuose. Dar pridėsiu – netrukus bus pradėtas statyti vienas didžiausių ir moderniausių pasaulyje medicininių reabilitacijos centrų, kuris atvers duris Vidne. Iš vis, gubernatoriaus domėjimasis sportu ir jo išmanymas mane žavi – jis laisvai gali pavardėmis išvardinti „Spartak“ krepšininkes, „Čechovo meškinų“ rankininkus, Zvenigorodo „Zvezda“ rankininkes, Odincovo vyrų ir moterų komandų tinklininkus bei kitus regionui atstovaujančius sportininkus.
Vidnas siekia pergalių ne tik krepšinio aikštelėje. Neseniai miestelio motobolo komanda laimėjo tiek šalies čempionatą, tiek ir Eurolygą...
Naudodamasis proga, nuoširdžiai sveikinu komandą su šiom pergalėm. Maža to, praėjusią savaitę Graikijoje vyko Eurolygos šachmatų klubinis čempionatas, ir debiutuojantis pamaskvės „Spartak“ ten užėmė antrą vietą tarp 18 komandų. Nugalėjo Monako klubas, kurio spalvas gina stipriausios viso pasaulio didmeistrės.
Visą šalį sukrėtė ledo ritulininko Aleksejaus Čerepanovo mirtis. Kiek žinom, visiškai neseniai Vidne panaši tragedija vos nepasikartojo krepšinio rungtynių metu?