Tačiau naujajame Seime dirbs tik krepšinio legenda Sergejus Jovaiša. Jis į Parlamentą pateko pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos sąrašą.
Anykščiuose gyvenantis S. Jovaiša dalyvavo ir „asmeninėse varžybose“ vienmandatėje Prienų ir Birštono rinkimų apylinkėje, tačiau tiesiogiai rinkėjai jo į Seimą neišrinko.
TS-LKD naujajame Seime bus opozicinė partija. Tačiau S. Jovaiša mano, kad jo pasiūlymai dėl sporto nebus priešiškai priimti ir politinių oponentų.
– Kaip keisis jūsų gyvenimas, tapus Seimo nariu?
– Pasikeis kai kurie gyvenimo įpročiai. Visus darbus teks atlikti nuo pradžios iki galo. O daugiau ką dabar galiu pasakyti? Aš Seimo nariu niekada nebuvau, ne viskas man aišku. Reikia truputėlį padirbėti, kad viską iki galo suprastum.
– Ar tame gyvenime liks laiko krepšiniui?
– Aišku, liks. Krepšinį paprastai žaidžiu vakarais. O Seimas posėdžiauja dienomis.
– Ar sportas bus pagrindinė sritis, kuria domėsitės?
– Negaliu pasakyti, kad ji bus pagrindinė. Mane domina visi dalykai, kuriems man užtenka kompetencijos. Žinoma, sportas man geriausiai suprantama sritis. Jeigu bus sprendžiami kokie nors klausimai, susiję su sportu, tikiuosi dalyvauti juos svarstant.
– Būdamas Anykščių rajono mero patarėjas jūs, matyt, susidūrėte su labai daug įvairiausių sričių?
– Aš buvau ne tik mero patarėjas. Buvau savivaldybės tarybos narys, Biudžeto ir finansų komiteto narys. Tad visų šių veiklų principai man suprantami.
– Politika nėra jūsų dabartinis susižavėjimo objektas? Ar seniai į ją linkote?
– Pradinis politiko etapas ir buvo darbas savivaldybėje. Aš labai norėjau patekti į vidų ir suprasti, kaip vyksta valdžios darbas, kodėl žmonės ant tos valdžios pyksta. Įsitikinau, kad savivaldybėje dirbama. Ir gana intensyviai. Tačiau bet kuri valdžia yra bloga, o kaip pakeisti šią nuostatą, neįsivaizduoju. Taip pat ir Seime. Viena valdžia buvo – dabar ji keikiama. Esu įsitikinęs, kad praėjus kiek laiko bus keikiama ir dabartinė valdžia. Esu su tuo susipažinęs, šiek tiek apsipratęs ir man tokie iššūkiai nebaisūs.
– Ar asmeniškai buvo kas nors pareiškęs, kad esate blogas blogos valdžios atstovas?
– Tiesiogiai niekada niekas to nesako. Paprastai mes girdime apie tai iš žiniasklaidos ir ypač iš anoniminių komentatorių. Tai visiškai suprantama. Kažkas palaiko kitą partiją ir jam nepatinka, kad kiti yra valdžioje. O prisikabinti prie ko nors galima visada.
– Ar esate konservatorių partijos narys?
– Nesu jokios partijos narys ir niekada nebuvau. Esu Tėvynės sąjungos stovykloje, nors partinis nesu.
– Anksčiau lyg ir simpatizavote socialliberalams?
– Ne, simpatijų nebuvo. Tiesiog ateiti dirbti į savivaldybę galima buvo tik su kuria nors partija. Aš net nevadinau to partija – tai buvo būrys draugų, pasiūliusių prisijungti, ir aš tuo pasiūlymu pasinaudojau. Beje, ne iš karto. Gal pusę metų svarsčiau – ar man reikia veltis į politiką, bet smalsumas nugalėjo. Su Naująja sąjunga balotiravausi į savivaldybės tarybą ir į ją patekau.
– Kodėl anykštėnas balotiravosi Prienų ir Birštono apylinkėje?
– Anykštėnai norėjo partinio žmogaus. Jie pasiūlė mane įtraukti į sąrašą, bet vienmandatėje pasirinko partinį žemietį. Jis pateko į antrą ratą, bet mandato neiškovojo. Jie man pasakė paprastai: tu nepyk, bet tai yra politika ir mes norime, kad mūsų vienmandatėje būtų mūsų partijos narys. Aš sutikau, jokių nesutarimų dėl to nebuvo.
– Ar Anykščiuose nebūtumėte gavęs daugiau balsų?
– Be abejo, buvo galima tikėtis geresnių rezultatų. Bet skyrius nusprendė taip, tad ir rezultatas toks.
– Grįžkime prie sporto. Ar įžvelgiate galimybių sportui gauti kokių nors papildomų finansavimo šaltinių?
– Matau, jeigu sutvarkytume rėmimo klausimus. Finansines spragas galintys užpildyti rėmėjai turėtų iš to gauti kokios nors naudos – galbūt mokestinių lengvatų nuo tam tikrų sumų. Tas pat galioja tiek sportui, tiek kultūrai. Manau, kad šias sritis galėtų gerokai sustiprinti privatūs verslininkai. Pasižiūrėkime į Antaną Guogą. Jis iš rėmimo naudos neturi, tiesiog yra filantropas. Bet žinome, kad verslininkai dirba sau, o tada, jei turi galimybių, remia. Bet ir rėmimas turėtų būti jiems naudingas. Taigi jei susitvarkytume šioje srityje, pagerintume ir sporto, ir kultūros finansavimą.
– Bet ar galėsite ką nors pasiekti būdamas opozicijoje, kur atsidurs Tėvynės sąjunga?
– Mano bendraminčiai nebūtinai turi būti iš opozicijos. Šiuos klausimus tikrai galėtų panagrinėti ir būsimos valdžios atstovai. Aš tikrai žinau, kad ir tarp jų yra pritariančių tokiai sporto politikai. Manau, kad mūsų kooperacija galėtų atnešti teigiamų vaisių. Juk tai nėra koks nors principinis politinis sprendimas, o žmonių, mėgstančių sportą ir suprantančių tokią poziciją, visose partijos yra nemažai. Juk žinome, koks svarbus Lietuvai krepšinis.
– Bandysite dėl sporto suvienyti Lietuvą ar bent Seimą?
– Matysime. Juk galimybės iš biudžeto ką nors ypač pagerinti abejotinos, todėl reikia ieškoti kitų šaltinių, kitų kelių.
– Kaip šeima reaguoja į jūsų naująją veiklą?
– Džiaugsmo kol kas nerodo. Dar nežinau, kaip man pavyks derinti darbą Vilniuje ir šeimos gyvenimą Anykščiuose. Visiems, ne vilniečiams, tokių klausimų iškyla. Bet aš apsisprendžiau, šeima tam itin neprieštaravo, tai turėsim visi kartu pakentėti.
– Į Vilnių nepersikelsite?
– Gyventi nuolat – ne. Esu įleidęs šaknis savo tėviškėje. Grįžęs po savo sportinių ir kitokių odisėjų jau žinojau, kad mano paskutiniai gyvenimo metai turi prabėgti gimtinėje.
