Vieną gruodžio dieną ji tiesiog ėmė ir nukrito į „inboxą“ kaip prieškalėdinis stebuklas.
Šis Kalėdų stebuklas nusipelno trumpo paaiškinimo, juolab, kad leidžia supažindinti su svarbiu šio nuotykio herojumi. Kaip dažnai būna, krepšinio pasaulį valdantys žmonės – o toks ir yra šis herojus – vengia viešumo, daugiau laiko jie praleidžia skambinėdami telefonu, „skaipu“ ir gyvai besišnekėdami su žaidėjais, o kamerų dėmesį ir žiniasklaidos fronto linijos veiksmą palieka jau patiems krepšininkams.
Nepaisant asketiško požiūrio į viešumą, šio žmogaus įtaka krepšinio pasaulyje yra akivaizdi: Hjustone mums atviros visos NBA durys ir prieinami visi renginiai, nekalbant jau apie pažintis su Lietuvos ir pasaulio krepšinio legendomis (apie jas – vėliau).
Bet kokiu atveju, jau suprantate kodėl, noriu išlaikyti jo privatumą, taigi savo keliones dienoraštyje suteikiu jam Kardinolo slapyvardį.
Mes Hjustone, o žvaigždžių savaitgalis pačiame įkarštyje. Tai, kas vyksta aikštėje, transliuojama jums per ekraną greičiau nei adrenalinas pasiekia aukščiau lanko kybančią Jono Valančiūno komandos draugo Terrence Ross'o galvą – jis ką tik laimėjo dėjimo konkursą.
Plojam „high five“ su Kardinolu – „šoklusis velniukas“ yra jo agentūros klientas. Man tuo tarpu akys raibsta nuo to, kas vyksta užkulisiuose. Kaip čia jums paaiškinti ...
„All-star“ yra didžiausia metų krepšinio šventė pasaulyje, už kurią atsakinga prestižiškiausia pasaulio krepšinio lyga – NBA. Pastaroji turi dvi dalis – krepšinio operacijų skyrių ir tarptautinių krepšinio operacijų skyrių.
Per pastarąjį į NBA atvyksta visi neamerikietiškieji talentai iš viso pasaulio, kurių skaičius ir svarba NBA pastaraisiais metais dramatiškai auga.
To skyriaus vadovė Kim Bohuny, kaip ir galima tikėtis, turi didžiulę ložę Hjustono „Toyota Center“ arenoje sau ir savo svečiams linksminti bei reikalams aptarti.
Čia piešiamas ateities NBA tarptautinis veidas. Spėkite, kurios šalies atstovų daugiausia šioje ložėje? Taigi, taigi – ne Ispanijos, ne Argentinos, ne Rusijos ir ne Serbijos...
Šioje ložėje, mielieji, mūsų tautiečių koncentracija tokia didelė, kad vietoje pietietiško viščiuko ir amerikietiškų „hot dogų“ virtuvė galėtų tiekti cepelinus su spirgučiais ir šakotį desertui!
Ukrainietis Aleksandras Volkovas (taip taip, tas pats iš legendines Maskvos CSKA ekipos) čia jaučiasi vienišas ir ieško Šarūno Marčiulionio kompanijos.
Pastarasis šnekučiuojasi su Artūru Karnišovu, kuris Hjustone – kaip namie, todėl imasi šeimininko vaidmens ir supažindina jaunuosius „All star weekend“ dalyvius iš Lietuvos Deividą Kumelį ir Žydrūną Kuodį su Donatu Motiejūnu.
Kol jaunuoliai atlošę galvas (iš dalies dėl susižavėjimo, iš dalies dėl ūgio skirtumų), siurbia žinias ir įspūdžius iš Donato, Artūras sukasi kaip vijurkas, nes tarp dalykinių pokalbių turi paaiškinti smalsaujančiam sūnui metimo techniką.
„Tėti, kaip tu paleidi kamuolį?“, – klausia sūnus. Greito parodymo neužtenka. „Kuris paskutinis pirštas liečia kamuolį?“, – neatlyžta berniukas.
Po kelių sulėtintų demonstracijų legendos atžala užfiksuoja, kad smilius. „Tavo tėčiui tai puikiai veikė“, – patikinu, sutikęs klausiamą berniuko žvilgsnį.
Įdomu, kada vaikai pradeda suvokti „žvaigždišką“ savo garsių tėvų gyvenimo pusę ir iš to kylančius privalumus bei trūkumus?
Po poros valandų krepšinio pasaulio ląstelės branduolyje, jau visiems vakaro dalyviams tampa aišku, kad, iš esmės, šioje ložėje galima kelti Lietuvos vėliavą.
„Dar vienas lietuvis? Tai kiek lietuvių šį vakarą mano ložėje?“, – po eilinės pažinties klausia NBA viceprezidentė.
Kadangi kitų darbinių užduočių neturiu, nutariu suskaičiuoti. Salelėmis ir įtakos zonomis pasidalinusioje ložėje ūgiu ir įtaka išsiskiria Šarūno Marčiulionio, Artūro Karnišovo ir Donato Motiejūno zonos su palaikančia draugija iš Lietuvos.
Pridėjus pavienius agentus, krepšinio federacijos atstovus, žurnalistus ir jų draugus bei drauges, ložėje knibžda... apie 30 lietuvių, Kim!
Trečdalis tavo svečių yra iš nykštukinės Baltijos šalies, likimo valia ir aplinkybių dėka išspaudžiančios vidutiniškai tūkstantį kartų daugiau oranžinio kamuolio talentų koncentrato, negu likęs pasaulis iš savo populiacijos!
Tavo vakaro svečių kelionė į šią ložę prasidėjo 1989-aisiais, kai, konkuruodama ir bendradarbiaudama su D.Nelsonu, bandei nutiesti kelią Š.Marčiulioniui į NBA.
Ir štai po 6 olimpiadų ir keliolikos pasaulinio lygio lietuviškų žvaigždžių blykstelėjimo krepšinio visatoje, tavo ložėje pilna mūsų, o su Šarūnu diskutuoji apie dabarties ir ateities lietuvius NBA.
Užsakytu autobusu riedame į savo viešbutį. Kartu su mumis jame apsistojusios NBA legendos – buvę žaidėjai. Slapčia save žnaibydamas (sapnuoju?) apsikeičiu kaimyniškais autobuso pokalbiais su Robertu Parishu, po to su Kardinolu pasineriame į diskusiją, kaip čia atsitiko, kad lietuviai NBA yra tokie artimi ir geidžiami.
Juk, tiesą sakant, mes NBA teturim tris žaidėjus, tačiau nė vienas iš jų šiuo metu nėra pirmo ryškumo NBA žvaigždė.
Šį vakarą buvo akivaizdu, kad lietuvių įtaka krepšinio pasauliui toli gražu nėra proporcinga lietuvių krepšininkų NBA arenose praleidžiamų minučių kiekiui. Tačiau NBA ir Lietuvos meilės istorija, prasidėjusi nuo Šarūno Marčiulionio, perimta Arvydo Sabonio, monogamiškai puoselėta Žydrūno Ilgausko ir mažiau monogamiškai – Dariaus Songailos, papuošta trumpalaikiais romanais su Šarūnu Jasikevičiumi bei Arvydu Macijausku, liepsnoja ir toliau.
Viena iš priežasčių yra Lietuvos herojiška ir sėkminga kova dėl nepriklausomybės prieš amžiną JAV priešą – SSRS.
Amerikiečiai myli laisvę, herojus, ir sėkmės istorijas. Lietuvos krepšinio talentai, laimėję statistiškai beveik neįmanomus šansus kovoje už nepriklausomybę ir minutes ant NBA parketo, yra tikri amerikietiškos svajonės vaikai!
Tik... lietuviški. Jie tarsi patvirtina amerikietišką filosofiją už šalies ribų ir dėl to yra neįkainojami JAV vertybių ambasadoriai pasaulyje.
Taip mes ir jautėme tą vakarą Kim ložėje.
Sunkiai atsikratydamos liūliuojančio siurrealumo (ar ten Scottie Pippenas šalia Kardinolo staliuko restorane???), mano smegenys daro matricos jungtis.
Hjustone „NBA all-star“ savaitgalis, kuris sutampa su Lietuvos Nepriklausomybės diena, aiškiau nei aišku: krepšinis buvo vienas iš pagrindinių mūsų šalies ginklų kelyje į laisvę ir išlieka galingas konkurencinis šalies pranašumas pasauliniame kontekste! Su Nepriklausomybes diena, oranžinio kamuolio tauta!
