LSKL ėmėsi vienybės misijos – leido savo pirmenybėse rungtyniauti į Lietuvą atvykusiems studijuoti užsienio šalių piliečiams ar pagal mainų programas mūsų šalyje studijuojantiems kitų šalių studentams, taip pat kiekviena komandoje gali žaisti po du Lietuvos moksleivius.
– Kaip sumąstėte įvesti tokių naujovių? Turbūt paskatino tai, jog vis didėja mainų programų mastai?, – pasiteiravome LSKL prezidento, įvairių sporto ir kultūros renginių mecenato, verslininko ir politiko Rimanto Cibausko.
– Krepšininkai yra didžiausi mūsų šalies ambasadoriai ir pasididžiavimas, kodėl gi to neišnaudojus? Juk būtent užsienio šalių studentus į Lietuvą galime pritraukti per aukštojo mokslo kokybę ir krepšinį. Visi žino, kad Lietuvos krepšinio mokykla – viena geriausių pasaulyje, o Lietuvos studentų krepšinio lyga, drąsiai galime teigti, yra stipriausia studentų lyga Europoje.
Pastebime, kad būtent dėl Lietuvos krepšinio vis daugiau užsieniečių pasirenka studijas mūsų šalies universitetuose. Tokių atvejų vis daugėja. Mūsų šalies universitetams tai tik į naudą.
Nors yra kalbančių, kad Lietuvos mokslo lygis universitetuose nėra aukšto lygio, tačiau aš norėčiau tai paneigti skaičiais. Aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų nedarbo lygis Lietuvoje tesiekia 5,8 proc. Jungtinėje Karalystėje, kurios universitetai laikomi geriausiais Europoje, – 5,1 proc. Tarp neišsilavinusių žmonių nedarbo lygis siekia daugiau nei 20 proc. Aukštasis mokslas yra mūsų vertė ir mūsų turtas, kurį turime išnaudoti ir tobulinti.
– Viena iš įdomesnių šio LSKL sezono naujienų – kiekvienoje ekipoje leisti rungtyniauti po du moksleivius (moksleives). Anksčiau tą galėjo daryti tik merginos, kodėl įtraukėte ir vaikinus?
– Studentų krepšinio lyga – ta niša, kurioje yra sudaromos sąlygos jaunajai kartai. Juk mūsų visų tikslas – krepšinio puoselėjimas. Esame atsakingi už Lietuvos krepšinį, talentų ugdymą.
Reikia daryti viską, kad Lietuvos krepšinio lygos viena kitai netrukdytų, o padėtų. Šiuo atveju mes padedame Moksleivių krepšinio lygai (MKL). Moksleiviai gali po truputį integruotis į suaugusiųjų krepšinį.
Mes šią sistemą išbandėme su merginomis, tai pasitvirtino su kaupu, duoda puikių rezultatų, jaučiamės reikalingi, tai kodėl gi to neįgyvendinus ir su vaikinais? Juk kasmet Lietuvos studentų krepšinio lygoje dalyvauja apie 30 ekipų. Taigi, į studentų krepšinį galėsime įtraukti apie 60 moksleivių. Tai puiku, susidaro nemaži skaičiai.
Mes, Lietuvos studentų krepšinio lyga, jau daugelį metų dirbame su mokyklomis, įsitraukiame į įvairius socialinius projektus. Mums moksleiviai – artima sritis.
Moksleivių integravimas į Lietuvos studentų krepšinio lygą yra apgalvotas veiksmas: siekiame, kad jauni žmonės dar mokydamiesi mąstytų ar net galutinai apsispręstų dėl būsimų studijų. Dabar dažnai moksleiviai iki paskutinės dienos nežino, kokią specialybę ir kokiame universitete nori studijuoti.
Kai moksleiviai įsitraukia į studentų krepšinio lygą, atstovauja vienam ar kitam universitetui, rodo pavyzdį savo mokyklos bendruomenei. Pavyzdžiai patvirtina, kad moksleivių atstovavimas universiteto komandai, bendravimas su studentais, dažnai nuvilnija per visą mokyklą. Tai sykiu tai tampa savotiška reklama universitetui. Moksleiviai pradeda domėtis tame universitete siūlomomis studijų programomis, siekia įstoti į tą universitetą ir likti žaisti krepšinio komandoje. Mūsų patirtis labai sėkminga.
Svarbiausia tai, kad jauni žmonės tokiu būdu lieka studijuoti ir žaisti krepšinį Lietuvoje. Per daugybę metų mes esame sudarę tinkamas sąlygas ir sustabdėme emigracijos bangą. Kai mūsų šalyje daugelyje sričių nerimą kelia talentų nutekėjimas, mes ne žodžiais, o darbais įrodėme, kad emigraciją galime sustabdyti parodydami galimybes. LSKL pasiekė aukšto lygio krepšinį, o studijos universitete suderintos su sportiniu režimu. Sustabdyti krepšininkų emigraciją pavyko iš esmės pakeitus požiūrį į aukštąjį mokslą.
Džiugu matyti, kad sportas tampa prioritetu, o aukštųjų mokyklų planai ir užmojai plėtojant krepšinio tradicijas Lietuvoje – pavyzdys visai Europai.
Kai kituose Lietuvos universitetuose mažėja studentų skaičius, LSKL lyderiaujančių ekipų – VDU, MRU ir LSU universitetuose jis netgi auga. Mes turime išnaudoti krepšinio nišą kaip rinkodarinę priemonę – per krepšinį pritraukti užsienio studentus studijuoti mūsų universitetuose.
– LSKL ne tik rūpinasi studentų pergalėmis krepšinio aikštelėje, bet ir skiria itin didelį dėmesį mokslams – kasmet skiria tūkstantines stipendijas geriausiai besimokančiam studentui ir studentei.
– Taip, mes tai darome nuo 2008-2009 metų LSKL sezono. Per semestrą stipendijas gauna du studentai – geriausiai besimokantis LSKL vaikinas ir mergina. Per tą laikotarpį stipendijas gavo dešimtys studentų.
Mes nuolat kartojame, kad mokslai yra vertybė, kurią reikia išnaudoti. Taip pat džiugu, jog universitetai yra suinteresuoti turėti kuo geresnes krepšinio komandas, todėl geriems žaidėjams patys stengiasi sudaryti sąlygas sportuoti. Krepšininkams mažinamas mokestis už mokslą arba visai nereikia mokėti, suteikiama kitų lengvatų.
– Dažnai visuomenėje pasigirsta kalbų, kad neva sportininkams nereikia mokytis, neva jiems viskas padedama ant lėkštutės. Kaip vertinate tokias kalbas?
– Tai netiesa, tą galiu paneigti. Tokie laikai seniai praėjo, negyvenkime praeitimi... Negalvokite, kad studijuojančiam sportininkui lengviau nei kitiems studentams.
Dabar dėstytojai niekam jokių išskirtinių sąlygų dėl mokslų nesudaro, galima tik kuriam laikui atkelti sesiją. Sportuojančiam studentui reikia gerokai daugiau valios ir pastangų, nes jis mokslą privalo derinti su treniruotėmis ir varžybomis. Nepaisant to, mūsų lygoje yra studentų, kurie mokosi vien dešimtukais. Tokie sportininkai – tikras pavyzdys mums visiems.
Eilinis studentas po paskaitų ar savaitgaliais gali daryti ką nori, lankytis naktiniuose klubuose ar šėlioti su draugais, o sportuojantis studentas viso to turi atsisakyti. Jam tiesiog nėra laiko: treniruotės, paskaitos, varžybos suryja visą laiką. Tokius studentus mes turime gerbti ir didžiuotis jais. Tai mūsų Lietuvos ateitis. Pažvelkime į garsius pasaulio šalių prezidentus, valdžios atstovus ir kitus aukštas pareigas užimančius žmones: nemaža dalis jų jaunystėje aktyviai sportavo. Moksliškai yra įrodyta, kad sportas, fizinė veikla skatina ir protinę veiklą. Sporto ir mokslo sintezė – idealu.
Džiugu, kai jaunimas atiduoda savo širdį, jėgas ir visą laisvalaikį ne tik krepšiniui, bet ir mokslams.
LSKL stebi studentų mokslo rezultatus ir net svarsto prastai besimokantiems studentams įvesti tam tikras sankcijas. Pavyzdžiui, turėsi skolų – negali žaisti lygoje ir panašiai. Yra tokių pamąstymų.
LSKL skatina ir toliau skatins jaunimą kuo geriau mokytis. Toliau steigsime stipendijas geriausiai besimokantiems žaidėjams.
Juk krepšinis buvo išrastas studentams. Jis pirmą kartą buvo žaidžiamas 1891 metais JAV mieste, Springfildo koledže. Tiesa, tuomet studentai mėtė kamuolį į pakabintą persikų krepšį. Simboliška, kad krepšinis gimė tarp studentų ir po to visais laikais jis buvo, yra ir liks vienas iš ryškesnių jaunimo pažangos variklių. Šis žaidimas tapo antrąja Lietuvos religija. Kažkada tai buvo tiesiog neįtikėtinas, o šiandien – jau įvykęs ir daug kartų pasitvirtinęs faktas.
