Sporto grupė „Facebook“. Prisijunk ir tu, spausk LIKE.
„Gersime mėtų, – perspėja šeimininkas. – Mėgstu viską, ką atsivežame iš kaimo: bulves, daržoves, bet ypač lašinius“, – šypsosi Tadas.
Net ir kalbėdamas apie ne pačius maloniausius dalykus jis šypsosi. „Matot, kaip raudonai rodo televizorius? Sugedo... – ir netrukus pakelia nykštį į šviestuvą. – Keičiau lemputes, bet jau nepadeda. Mažoji suliejo kompiuterį, tokie tie buities rūpesčiai.“
Bet tai tik mažos smulkmenos. Didžiausias rūpestis – sunki trauma, pati sunkiausia T.Klimavičiaus karjeroje.
Prie sienos atremti ramentai, susuktas masažuojantis čiužinukas, specialūs įtvarai – anksčiau tokių daiktų T.Klimavičiaus namuose nėra buvę. Dešiniosios kojos trauma profesionalaus krepšininko gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.
Dabar dienas jis leidžia namuose, žmonos padedamas važiuoja tik pas medikus. „Ant galinės sėdynės“, – geros nuotaikos nepraranda žalgirietis ir čia pat atraitoja kelnes, norėdamas parodyti, kaip gyja jo koja.
Vis dar stipriai ištinusi. Aplink kelį ryškūs ir ilgi randai. „Man trūko ir priekiniai, ir kryžminiai kelio raiščiai. Per operaciją sutvarkė ir meniską“, – pasakoja žaidėjas.
Vietoj šventės – palata. Taip įkopiau į trečią dešimtį.
Jį operavęs vienas garsiausių šios srities ir Lietuvos rinktinės medikas Rimtautas Gudas tikino, kad operacija pavyko sėkmingai.
Tai buvo maža paguoda. Lauks ilgas gydymas. Tadas vis dar primindavo sau – tai ne sapnas. Ne, tai nebuvo sapnas.
Po operacijos išaušo jo gimtadienis. 30-tasis gimtadienis. „Vietoj šventės – palata. Taip įkopiau į ketvirtą dešimtį“, – prisiminė 204 ūgio puolėjas.
Nuo operacijos prabėgo daugiau nei mėnuo. Kitą savaitę T.Klimavičius pradės reabilitacijos periodą. „Visa tai man nauja patirtis. Per visą savo karjerą tik kelissyk esu susižeidęs čiurną, bet tokios traumos – krepšininkų kasdienybė. Buvau sveikas, drūtas ir še tau. Buvo labai apmaudu. Vis dar apmaudu...“ – atsidūsta krepšininkas.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./ Rungtynių akimirka |
Sunkią traumą jis patyrė spalio 2-ąją Utenoje. Antrajame kėlinyje kovodamas dėl atšokusio kamuolio krepšininkas susidūrė su varžovų ekipos vidurio puolėju Pauliumi Morkeliūnu ir skausmingai parkrito ant parketo.
„Atrodė, kad kelis dega. Toks keistas deginantis jausmas buvo mano kojoje. Iš karto išvežė į klinikas, teko išgirsti prastas naujienas“, – į nemalonius prisiminimus sugrįžo T.Klimavičius.
Keistas jausmas
Eurolygoje jis nesuspėjo sužaisti nė vienerių rungtynių. Ištiesęs traumuotą koją ant odinės sofos, komandos draugų pasirodymą Tadas stebi per televizoriaus ekraną.
Kartą nuėjo į „Žalgirio“ areną palaikyti komandos per VTB Jungtinės lygos mačą su Maskvos CSKA, bet ant kojos atsirado raudona dėmė ir medikai patarė vengti panašių išvykų.
„Labai keistas jausmas žiūrėti į „Žalgirį“ per televizorių. Taip buvo gal tik prieš dešimt metų, kai mano svajonė buvo vieną dieną tapti šios komandos nariu“, – sakė T.Klimavičius.
Jį, kaip ir visus „Žalgirio“ gerbėjus, žavi ekipos žaidimas šį sezoną. Bet sunku nebūti su komanda, kai ji nuo kelio šluoja vieną varžovą po kito. Norėtųsi būti viso to dalimi, bet... „yra kaip yra“, sako T.Klimavičius.
Viliasi pratęsti kontraktą
Pasakodamas apie save, aukštaūgis surado savotiškas sąsajas karjeroje – labai vėlai pradėjo žaisti krepšinį, tik būdamas 27-erių pirmą kartą pateko į Lietuvos rinktinę, su kuria Turkijoje laimėjo bronzą, o dabar patirs, ką reiškia metus praleisti be krepšinio.
 |
| A.Žukaitės nuotr./Tadas Klimavičius |
„Galbūt metų ir neprireiks, tačiau neturiu daug vilčių, jog dar šį sezoną galėsiu žaisti. Nenoriu skubinti gijimo, nenoriu rizikuoti. Svarbiausia pasveikti ir vėl atiduoti visas jėgas, kad įgyčiau sportinę formą“, – teigė penktą sezoną „Žalgiriui“ atstovaujantis kaunietis.
Šią vasarą jis dar metams pratęsė kontraktą su Kauno klubu. Pasiūlytas atlygis buvo gerokai mažesnis, bet T.Klimavičius tuomet buvo realistas: „Sezonas man buvo gana prastas, gal net vienas sunkiausių, ypač psichologiškai. Norėjau likti rungtyniauti Kaune, žinojau, kad niekur geriau nei „Žalgiryje“ man nebus“, – atviravo kaunietis.
Kaunas – jo namai. Tiksliau Kauno pakraštys, kur Tadas gimė, augo, lankė mokyklą ir sukūręs savo šeimą įsikūrė daugiabutyje prie miško.
„Nėra geresnės vietos gyventi už Akademijos miestelį, – išdidžiai tarė T.Klimavičius. – Nėra ir geresnės komandos už „Žalgirį“, – nusišypsojo.
Apie karjeros pabaigą jis negalvoja, nori profesionalus sportininko kelią tęsti dar bent penkerius metus. Ir išduoda savo norą: „Labai norėčiau iki karjeros pabaigos rungtyniauti Kauno „Žalgirio“ komandoje“.
