Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos, o kartu ir viešosios įstaigos „Žalgirio“ rėmėjas vadovai kreipėsi į 15min.lt redakciją, prašydami paneigti šiame straipsnyje pasirodžiusią informaciją apie klubo skolas. Anot reikalavimo, pateikti svarstymai, kad tam tikromis aplinkybėmis galbūt ši skola gali išaugti net iki 70 mln. litų, neteisingi.
Keista, bet VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėją ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą papiktino... paties P.Motiejūno pasirašyta Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo pateikta 2012–2013 metų finansinė ataskaita, kurioje skelbiami konkretūs finansiniai skaičiai bei paaiškinama, kiek dar papildomai „Žalgiris“ galėtų būti skolingas.
Šiais metais „Žalgiriui“ vasarį iš savo lėšų Kaunas skyrė 3 mln. litų paramą, o 2013 metų kovą – krepšininkų algoms miesto savivaldybė atseikėjo 2 mln. litų.
P.Motiejūnas reikalauja paneigti, kad „...bet kurią dieną „Žalgirio“ duobė gali pagilėti beveik dvigubai. Jeigu buvę ir esami žaidėjai, su kuriais ekipa yra neva sudariusi taikos sutartis dėl neišmokėtų atlyginimų, nuspręstų kreiptis į teismą, prie komandos skolos „lyg iš giedro dangaus“ prisidėtų dar apie 31 mln. litų...“
P.Motiejūnas taip pat reikalavo paneigti, kad „dėl skolų buvusiems žaidėjams M.Popovičiui ir M.Rakovičiui klubui yra paskirti keturi turto areštai, kurių vertė iš viso siekia 17,5 mln. litų...“.
Skola tapo melo priežastimi
Kauno „Žalgiris“ jokių faktų, paneigiančių šią informaciją, nepateikė, o 15min.lt turimuose dokumentuose esantys skaičiai pagrindžia 15min.lt teiginius.
15min.lt atskleidė, kad „Žalgirio“ klubo skolos iš tiesų siekia ne 20 ar 25 mln. litų, kaip anksčiau ne kartą viešai deklaravo pats ekipos vadovas P.Motiejūnas, o 40 mln. litų.
Tai padarė ne tik 15min.lt. Apie tai, kad „Žalgirio“ skolos siekia 40 mln. Lt, kiek pavėlavęs kitą dieną pranešė delfi.lt, kuriam šį faktą patvirtino tas pats teisybės ieškantis P.Motiejūnas. „Skola yra žymiai mažesnė – apie 40 milijonų“, – tikino kauniečių ekipos direktorius.
Tiesa, jis bandė aiškinti, kad „Žalgirio“ negalėtų užgriūti nauji galimi teismo procesai dėl skolų dabartiniams žaidėjams, kurie gerokai padidintų komandos finansinį minusą. Bet ar ne panašiai anksčiau buvo kalbama ir dėl M.Popovičiaus ar kitų „Žalgirį“ į teismą padavusių žaidėjų?
VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėją ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą papiktino paties Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo pateikta 2012–2013 metų ir jos vadovo Pauliaus Motiejūno pasirašyta finansinė ataskaita, kurioje skelbiami išraiškingi ir konkretūs finansiniai skaičiai bei paaiškinama, kiek dar papildomai „Žalgiris“ galėtų būti skolingas.
Lrytas.lt, kitą dieną po 15min.lt publikacijos paskelbė, kad „Žalgirio“ biudžete yra ne 40, o 50 mln. litų skylė.
Ši informacija Kauno „Žalgiriui“ ir P.Motiejūnui neužkliuvo, vadinasi, galime tvirtinti, kad klubo skola siekia „tik“ 50 mln. litų?
Ko gero, P.Motiejūnas, kaip įmonės vadovas, jei tik jis nesipyksta su ekonomika, turėtų sutikti, kad skola, ar ji siekia „tik“ 50 mln. litų, ar 70 mln. Lt, ne NBA krepšinio klubui, kuris nieko negamina ir nieko neparduoda, yra vienodai katastrofiška.
Nebent Kauno „Žalgiryje“ jau tapo įprasta pyktis su ekonomikos dėsniais? Tai, kad Kauno „Žalgiris“ dešimtmečius gyveno ne pagal kišenę, niekam nėra paslaptis. Kaip ir tai, kad visą laiką buvo slepiama, kokia yra tikra Kauno „Žalgirio“ finansinė padėtis.
Nuo pat Vladimiro Romanovo pasitraukimo iš komandos buvo skelbiama, kad „Žalgirio“ skolos siekia 20–25 mln. litų, tačiau, nepraėjus nė metams po V.Romanovo pabėgimo į Rusiją, pasirodo, kad jos bene dvigubai didesnės. Ir tai ne vienam portalui ir laikraščiui ne kartą patvirtino pats P.Motiejūnas. Nejaugi tai reiškia, kad iki 15min.lt reportažo apie „Žalgirio“ skolas klubo generalinis direktorius visiems viską tik melavo?
Būsimi ieškiniai – problema „Žalgiriui“
Apie galimas bėdas „Žalgiris“ 2013 metų ataskaitoje rašė neįtraukdamas šių skaičių į jau turimą 40 mln. litų skolų balansą arba ilgalaikius ar trumpalaikius įsipareigojimus.
Vasarą P.Motiejūnas spaudos konferencijoje aiškino, kad finansinė padėtis ekipoje beveik nesikeitė ir reikalai gerėja tik po truputį. Tad ir VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ataskaitos dalis apie būsimus ieškinius taip pat mažai keitėsi. Būtent viename iš ataskaitos dalių matyti, kad Kauno „Žalgiris“ visai rimtai svarsto apie būsimus žaidėjų ieškinius.
„Viešoji įstaiga Kauno „Žalgirio“ rėmėjas yra skolingas buvusiems ir esamiems žaidėjams bei treneriams, taip pat su kai kuriais iš aukščiau minėtų žaidėjų bei trenerių yra sudaryta taikos susitarimai (taikos sutartys sudarytos su žaidėju M.Rakovičiumi ir treneriu Illias Zouros – 15min.lt). Atsižvelgiant į aukščiau šiame punkte nurodytas aplinkybes, tuo atveju, jei viešoji įstaiga Kauno „Žalgirio“ rėmėjas nevykdys savo įsipareigojimų pagal taikos susitarimą ir ar buvę ar esami žaidėjai ir treneriai kreipsis į teismą, siekdami apginti savo interesus, yra tikimybė, jog maksimali būsimų pareikštų ieškinių suma gali sudaryti 3 817 300 eurų“.
Išvertus – maždaug 13 mln. Lt. Tiek, anot paties Kauno „Žalgirio“, gali staiga padidėti jo skolos, jei krepšininkai dėl ko nors nuspręstų nebekentėti.
Taip pat apie būsimus ieškinius rašoma: „Viešoji įstaiga Kauno „Žalgirio“ rėmėjas yra skolingas tiekėjams, paskolų tiekėjams. Atsižvelgiant į aukščiau šiame punkte nurodytas aplinkybes, tuo atveju, jei viešoji įstaiga Kauno „Žalgirio“ rėmėjas nevykdys savo įsipareigojimų pagal sutartis arba jei buvę ar esami tiekėjai ar paskolų tiekėjai kreipsis į teismą, siekdami apginti savo interesus, yra tikimybė, jog maksimali būsimų pareikštų ieškinių suma gali sudaryti 5 152 859 eurus“.
O tai dar bent 17 mln. Lt. Sudėkime. Išeina, kad skolos staiga gali išaugti kiek? Būtent 30 mln. Lt. Pridedame 40 mln. Lt, dėl kurių net P.Motiejūnas nesiginčija, ką gauname? Taigi gauname tuos pačius 70 mln. Lt. Be abejo, hipotetinius. Nes gal krepšininkai iš tiesų kurį laiką žais už dyką. Gal tiekėjai ir paskolų teikėjai susimils ir, žinodami, ką Kauno „Žalgiris“ reiškia Lietuvai, neis į teismą.
Tačiau kas bus, jei vis dėlto jie eis į teismą? Tada bus 70 mln. Lt. Kad ir kaip gaila būtų „Žalgirio“.
Melavo Kauno valdžiai dėl legionierių registracijos datos
Lyg melo apie skolas dar būtų maža, „Žalgirio“ vadovai melavo Kauno valdžiai.
Rugsėjo 30 dieną „Žalgiris“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir jos įmones su prašymu kuo greičiau paskolinti 2,3 mln. litų, kurių reikėjo atsiskaityti su teismus laimėjusiais M.Popovičiumi ir M.Rakovičiumi. Buvo skelbiama, kad nesumokėjus šių pinigų kauniečiams nebūtų panaikintas FIBA draudimas registruoti naujus žaidėjus.
Eurolygos nuostatų III skyriaus 10 straipsnyje išdėstytos komandų registravimo turnyre taisyklės aiškiai pasako, kad pateikti mažiausiai 14 žaidėjų sąrašą Eurolygai reikia likus savaitei iki reguliaraus sezono pradžios – tai yra iki spalio 8 dienos (reguliarusis sezonas prasidėjo spalio 15-ąją).
Nuostatuose taip pat parašyta, jog keisti esamus žaidėjus bei registruoti naujokus galima viso reguliaraus sezono metu – t. y. iki „Top 16“ etapo pirmųjų rungtynių.
Žaidėjai sezono metu tik turi rungtyniauti ne daugiau kaip dviejuose klubuose. Taigi, tiek Jamesas Andersonas, tiek kelios dienos po registracijos komandą palikęs Maalikas Waynsas galėjo būti registruoti ir vėliau, o „gaisro“ dėl pinigų rinkimo tikrai nereikėjo. Finansines klubo problemas ir legionierių registravimo klausimus Kauno miesto savivaldybė galėjo spręsti net iki gruodžio 30-osios, kai prasidės Eurolygos „Top 16“ etapo dvikovos.
Kaunas duoda, kiek gali
Kauno miesto savivaldybė jau ne vienerius metus gelbsti Kauno „Žalgirio“ klubą nuo finansinės prarajos – šių metų spalį vykusi 2,35 mln. litų rinkliava apmokėti M.Popovičiaus ir M.Rakovičiaus skolas yra ne pirmas kartas, kai skubos tvarka klubui ieškoma pinigų.
Tad portalas 15min.lt netikino, kad „Žalgiris“ jau turi tokią milžinišką skolą – be oficialiai teikiamos 40 mln. litų mokėtinos sumos ir įsipareigojimų, egzistuoja ir galimi būsimi ieškiniai, kurie dar greičiausiai nebuvo įtraukti į VšĮ „Žalgirio“ rėmėjo balansą, tad didėjant teismo ieškiniams, didėtų ir klubo skola.
Šiais metais vasarį „Žalgiriui“ iš savo lėšų Kaunas skyrė 3 mln. litų paramą, o 2013 metų kovą – krepšininkų algoms miesto savivaldybės atseikėjo 2 mln. litų.
Kauno miesto savivaldybė „Žalgiriui“ 2009 metais skyrė 2,9 mln. litų, 2010-aisiais – 4 mln. litų, o 2011-aisiais – 4,4 mln. litų. Tiesa, 400 tūkst. litų iš 4,4 mln., gavo ne „Žalgiris“, o Kauno sporto halė – tai buvo nuoma už jos paslaugas, kurios nereikėjo mokėti klubui.
„2012 metais Kauno miesto savivaldybė Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui skyrė 2,9 mln. Lt dydžio tiesioginę paramą. Be to, savivaldybė pervedė daugiau nei 3,2 mln. Lt „Žalgirio“ areną valdančiam operatoriui. Bendra suma viršijo 6 mln. Lt.“ – rašoma 2013 metų Kauno miesto internetiniame puslapyje apie miesto pagalbą „Žalgiriui“.
Kaunas tik kartą parodė „Žalgiriui“ nugarą, kai ekipos savininkas ir bankininkas V.Romanovas 2013-aisiais pareikalavo iš miesto ekipos paramai 10 mln. litų. Ar neparodys dar kartą, kai melo kojos pasirodys esančios trumpesnės nei manyta?
