1. Kiek pergalių antrajame Europos taurės rate pasieks „Rytas“?
Kęstas Rimkus, 15min sporto redaktorius: Tikiuosi, kad Birštono limfodrenažai, elektros stimuliacijos ir purvo vonios nuplovė „Ryto“ žaidimo vargus, bet vilčių nėra daug. Realu, kad antrajame rate bus pasiektos dvi pergalės, abi namie prieš Limožo ir Bursos komandas, bet patekimui į antrą etapą to neužtektų. Viską sujaukti galėtų antradienį Krasnodare iškovota pergalė (ji iškart užkeltų „Rytą“ į šeštos į ketvirtą vietą), bet pagal pastarųjų „Ryto“ rungtynių kryptį nepanašu, kad vilniečiai dar kartą nustebintų „Lokomotiv“. Jei Rusijoje laimėti nepavyks, šansai sumažės dar ir dėl to, kad antrajame rate potencialūs varžovai kovoje dėl paskutinių bilietų į „Top 16“– Limožas ir Bursa – po tris mačus žais namie.
Donatas Urbonas, Eurolyga.lt redaktorius: Daugmaž neabejoju, kad „Rytas“ namie apsižais Limožo CSP. Bet šis „Rytas“ man nebekelia didelio pasitikėjimo. Norisi tikėti, kad dar tikrai nepamatėme geriausios vilniečių versijos ir namuose jie gali nugalėti Bursos „Tofaš“. O ar pavyks išpešti trečiąjį tašką – sensacijos keliu Krasnodare arba Belgrade, ar žūtbūtinio taško kautynėse Venecijoje, tai lems „Ryto“ patekimą į kitą etapą. Šią akimirką realiau atrodo, kad dvi pergalės antrajame rate yra „Ryto“ lubos. Lauksime siurprizų.
Rokas Pakėnas, Eurolyga.lt žurnalistas: Žvelgiant į „Ryto“ žaidimą pirmajame rate, realiausias scenarijus, kad bus pasiekta viena pergalė, kuomet į Vilnių atvyks Limožo CSP ekipa iš Prancūzijos. Tarp Venecijos ir Bursos komandų didelio skirtumo nėra, o „Umana Reyer“ komandai nusileista demonstruojant beviltišką žaidimą. Tikiuosi, kad „Rytas“ iš Druskininkų parsivežė stebuklingo vandens, nes visi ženklai rodo, kad antras ratas laukia vienodai skausmingas. Niekas nenustebs, jei vilniečiai sezoną Europos taurėje užbaigs su ta vienintele pergale prieš „Loko“.
2. Kaip turėtų pasielgti Mindaugas Kuzminskas – likti Pirėjuje ar keltis į „Lokomotiv“?
K.Rimkus: Krasnodaro klubo žaidėjų starto penketas tvirtas, bet svarbių žaidėjų suolas nėra ilgas, tad M.Kuzminskas gautų daugiau žaidimo laiko. Krasnodaras vienas šilčiausių Rusijos miestų, ten jau yra ryškių asmenybių iš Lietuvos, tad žiema neprailgtų. Bet krepšinis vyktų Europos taurės ir VTB Jungtinės lygos varžybose – be to, kiek ilgai „Lokomotiv“ riedės Europos turnyre, kuriame vis stabčioja? Mindaugo vietoje Graikijoje susisėsčiau pokalbiui su Kęstučiu Kemzūra, ramiai pasikalbėti kokio vaidmens galima būtų tikėtis šį sezoną. Jei atsakymas nebūtų aiškus, gal verta būtų palaukti kelerias rungtynes? Realiau apie perėjimą būtų galvoti po mėnesio, kai bus aiškesnis ir statusas Pirėjuje, ir „Lokomotiv“ ambicijos.
D.Urbonas: Galbūt M.Kuzminskui būtų naudinga pakeisti komandą, bet nemanau, kad „Lokomotiv“ jam dabar geriausias pasirinkimas. Ten ir taip užtenka žaidėjų, kurie dar mokosi pasidalinti kamuoliu ir suprasti europietišką gynybą. Mano akimis, „Lokomotiv“ dabar reikia juodadarbių vaidmens žaidėjų, kurie klijuotų komandą. M.Kuzminskas irgi yra krepšininkas, kuris geriausiai jaučiasi klube, kuriame dažnai ieškomas aikštėje. Nestabili situacija Pirėjuje neramina ir nenustebčiau, jei Kuzia neužbaigtų sezono „Olympiakos“ ekipoje. Bet jeigu reikėtų rinktis – „Olympiakos“ arba „Lokomotiv“, šią akimirką M.Kuzminsko vietoje išlikčiau kantrus ir arba laukčiau kitų variantų, arba geresnių laikų Pirėjuje.
R.Pakėnas: Jei yra galimybė žaisti aukščiausiame lygyje, šiuo atveju Eurolygoje, tuomet reikia ja naudotis, nes tas traukinys kažkada nupuškuos negrįžtamai. Galbūt sezono startas neišpildo sirgalių ir paties krepšininko lūkesčių, bet dar tik lapkričio mėnuo. Klubiniame sezone turi kautis ir įrodinėti save kiekvienose rungtynėse. „Olympiakos“ ir „Loko“ yra panašaus kalibro komandos. Graikijoje Mindaugą globoja lietuviškas trenerių štabas, Krasnodare jis rastų Mantą Kalnietį ir Giną Rutkauską. „Loko“ pliusai – žemesnio kalibro varžovai bei žaidimas per du turnyrus, kas teoriškai atvertų didesnes galimybes parodyti save. Vis dėlto, jei nepavyksta blizgėti dabartiniame „Olympiakos“, tikrai nėra garantijų, kad pavyks Krasnodare, kuriame konkurencija irgi būtų didžiulė.
3. Atsispiriant nuo M.Grigonio stebuklingo metimo, kas jūsų akimis geriausias visų laikų paskutinių sekundžių lietuvis žaidėjas Eurolygoje?
K.Rimkus: Su Mariumi Grigoniu ir Luku Lekavičiumi ramiai galima traukti į karą. Su Edgaru Ulanovu taip pat, nes jie jau įrodė, kad pataikyti į krepšį paskutinėmis įtemptų rungtynių sekundėmis jiems yra tas pats, kaip svaidyti akmenukus į vandenį per pasimatymą prie ežero. Bet geriausiai svarbių metimų fone jausdavosi Šarūnas Jasikevičius. Taip, jis yra ir prametęs daug metimų, ir daug jų pataikęs. Vis dėlto esminis skirtumas turbūt slypi geriausio sprendimo pasirinkime, o čia Šaro talentas jam leisdavo daugiau – ne tik drąsiai mesti pačiam, bet ir atlikti perdavimą. Ir dabar Š.Jasikevičiaus patirtis ir jausmas leidžia „Žalgirio“ žaidėjams parinkti geras progas mesti paskutinius metimus. O visa, kas lieka, – technikos ir šaltų nervų reikalas.
D.Urbonas: Techniškai, mano akimis, Ramūnas Šiškauskas yra individualiai pajėgiausias lietuvis Eurolygos (nuo 2000 m.) istorijoje. Jūs pasižiūrėkite senus Šiškos video „Youtube“. Jo technikos arsenalas yra neįtikėtinas. Svarbiausia, kad jis galėdavo žudyti tiek prasiveržimu po puikaus driblingo, tiek pataikyti sunkų metimą per rankas iš distancijos. Liaudiškai tariant, drąsiai galėdavo pasiimti rungtynes ant savęs. Nežinodamas konteksto, aš rinkčiausi R.Šiškauską paskutinių minučių herojaus paieškai. Bet faktai rodo, kad Šarūnas Jasikevičius yra žmogus, kuriam galima patikėti komandą svarbiausiu metu. Vien „YouTube“ rasite mažiausiai tris pergalingus jo metimus. Šaras žaidė keturiuose Eurolygos finaluose ir visus juos laimėjo. Rinko jis juose 14,5 taško ir po 15 naudingumo balų. Lietuva neturėjo daug ryškių paskutinių sekundžių žaidėjų, bet mane labiausiai įtikina Š.Jasikevičiaus pasiekimai.
R.Pakėnas: Paskutinėmis sekundėmis svarbiausios yra charakterio savybės bei įvairiapusiškumas. Marius Grigonis gimęs būti lyderiu, turi metimą, turi ir prasiveržimą. „Žalgirio“ gynėjas yra geriausias paskutinių sekundžių pasirinkimas dabartinėje lietuviško krepšinio padangėje bei vienas geriausių istoriniame kontekste. Nors pagal pataikytus metimus su sirena lyderiauja Šarūnas Jasikevičius, tačiau galime manyti, kad prie dabartinio krepšinio subtilybių Šaras nebūtų toks efektyvus. Eurolyga tampa vis labiau atletiškesnė, o komandos vis labiau naudoja taktiką, kai žaidėjai keičiasi gynamaisiais, tad Š.Jasikevičiui susikurti aukštos kokybės metimą prie tokių sąlygų būtų labai sudėtinga. Logika sako, kad dabartiniame krepšinyje paskutinės sekundės metimą reikėtų patikėti M.Grigoniui ar Ramūnui Šiškauskui, nors pastarasis ir yra dukart sudegęs prie baudų metimo linijos.
