1. Kiek pergalių „Žalgiris“ pasieks per dvigubą Eurolygos savaitę?
Kęstas Rimkus, 15min redaktorius: Vieną. Nors lentelėje „Žalgiris“ atsilieka nuo varžovų, pagal žaidimo lygį yra labai arti, o tai veda į tikimybių teoriją, kuri sako, kad vieną pergalę imsime. Labiau realu, kad „Žalgiris“ gali išsivežti pergalę iš Belgrado. Nors su nauju treneriu Draganu Šakota „Crvena zvezda“ laimėjo 6 mačus iš 8, o dabar Eurolygoje keliauja per ketverių laimėtų rungtynių seriją, Serbijos komanda yra pažeidžiama, tai liudija ir jos vidutiniškai rezultatai Adrijos lygoje. Pirmajame rate patirtas pralaimėjimas (59:61) Kaune turėtų motyvuoti „Žalgirį“. Tai buvo bene prasčiausias mačas šį sezoną. Laikas revanšui.
Donatas Urbonas, Eurolyga.lt redaktorius: Nenustebintų bet kuris įmanomas scenarijus: 2-0, 1-1 arba 0-2. Vilčių teikia ne pati geriausia „Panathinaikos“ forma. Jeigu Nickas Calathesas vėl nebesumes 5 tritaškių, pergalė Atėnuose yra realus scenarijus. Su „Crvena zvezda“ svarbiausia išlįsti iš to dumblino krepšinio. Bet su nauju treneriu Draganu Šakota serbai dabar pakėlė savo žaidimo lygį ir sunkioje Belgrado atmosferoje laimėti gali būti sudėtinga. Kita vertus, man atrodo, kad viskas priklausys ne nuo to, kokie bus varžovai, o kaip pagaliau atstovės „Žalgiris“. Bandau aukso viduriuką – „Žalgiris“ iš dvigubos savaitės išvykoje grįš su viena pergale.
Rokas Pakėnas, Eurolyga.lt žurnalistas: Nors „Žalgirio“ laukia vizitai į karštąsias „Štark“ ir OAKA arenas, tačiau tikiu sėkmingu šios dvigubos Eurolygos savaitės scenarijumi žalgiriečiams, kurie mūšius Belgrade ir Atėnuose pasitinka būdami prispausti prie sienos, tačiau dar kvėpuodami. Rungtynių svarba pasiekė aukščiausią tašką – arba uždaromos svajonės apie atkrintamąsias varžybas, arba revanšai už nesėkmes pirmajame rate ir taip įskeliama tikėjimo kibirkštis. Du pralaimėjimai per tris dienas bendru trijų taškų skirtumu. Taip baigėsi dviguba Eurolygos savaitės lapkričio „Žalgirio“ arenoje. Skaudėjo žaidėjams, skaudėjo sirgaliams, o tą skaudulį ir pyktį reikia atsinešti į būsimus mačus. „Žalgirio“ vyrukų laukia dideli, augaloti, fiziški ir atletiški varžovai, tačiau tikiu Šarūno Jasikevičiaus rungtynių planu prieš Ricką Pitino ir Draganą Šakotą, tikiu ir tuo, kad žalgiriečiai dar nepamiršo tų prieš du mėnesius patirtų skaudžių pralaimėjimų Kaune. Atėjo laikas kerštui. Prognozuoju dvi pergales iš dviejų.
2. Ką manote apie Kęstučio Kemzūros atleidimą?
Kęstas Rimkus: Graikijos klubų savininkai kantrybės turi tiek pat kiek Utenos tarybos „valstietis“ Jonas Slapšinskas, šovęs į šerną, o pataikęs į stumbrę. Buvo laiko klausimas, kada bus patrauktas Kęstutis Kemzūra, kurį keičia Georgios Bartzokas – tas pats, kurį pernai Chimkuose keitė Rimas Kurtinaitis. Nepaisant visko, tai buvo naudinga patirtis K.Kemzūrai, kuriam vadovaujant „Olympiakos“ laimėjo 7 mačus, pralaimėjo 10. Per šiuos tris mėnesius K.Kemzūra galėjo priminti apie save Eurolygoje, o kartu ir įgyti patirties dirbti itin karštomis sąlygomis – visa tai dar pravers jo karjeroje. Dabar įdomiausia, kur ji pasuks – ar į CV patekęs etapas Eurolygoje padės sulaukti pasiūlymo iš aukšto lygio komandos?
Donatas Urbonas: G.Bartzokas yra geras specialistas ir jį susigrąžinti „Olympiakos“ yra geras pasiekimas. Tačiau nemanau, kad ar tai Bartzokas, ar Xavi Pascualis, ar NBA treneris dabar smarkiai pagerintų „Olympiakos“ pozicijas. Manau, kad dvi pergalės nuo atkrintamųjų ribos yra maksimumas, ką gali pasiekti ši „Olympiakos“ sudėtis ir K.Kemzūra iš jos išspaudė praktiškai viską. Norisi tikėti, kad šiuo ėjimu OLY galvojo apie ateitį, o ne reagavo į šio sezono rezultatus.
Rokas Pakėnas: Šiuo ėjimu klubo vadovai signalizuoja, jog jų manymu iš turimų resursų galima spausti geresnį rezultatą, o siekiant Eurolygos atkrintamųjų jie pasikvietė žmogų, kuris prieš septynerius metus „Olympiakos“ nuvedė iki pat turnyro sosto. Kantrybės nebuvimas, dažnos ir didelės sudėties korekcijos tapo skiriamuoju Graikijos klubų bruožu. „Olympiakos“ serga Jono Vainausko sindromu. Buvęs „Lietuvos ryto“ ir „Lietkabelio“, o dabar jau Liepojos klubo vadovas irgi labai mėgsta panašaus pobūdžio filosofiją. „Olympiakos“ turi vidutinio pajėgumo komandą, žvaigždės paseno ir yra pažeidžiamos, tad Kęstučio Kemzūros demonstruotą žaidimą ir rezultatą (7-10) vertinu gerai. Manau, kad jis tikrai buvo vertas užbaigti darbus Pirėjuje. Bet gal ir jam pačiam geriau susirasti stabilesnę ekipą, kurioje turėtų ir jaustų klubo pasitikėjimą?
3. Kas yra favoritai laimėti Europos taurę?
Kęstas Rimkus: Bolonijos „Virtus“. Nors „Top 16“ italams prasidėjo pralaimėjimu Belgrade, legendinis klubas dabar pirmauja Italijoje ir sklandžiai įveikė pirmą etapą Europoje. Milošas Teodošičius ir Stefanas Markovičius sudaro dviejų geriausių turnyro gynėjų porą (nes vienas puola, o kitas ginasi), be to, jie turi geriausią turnyro trenerį (Aleksandras Džordževičius). Ispanijos klubai yra laimėję šią taurę 7 kartus, bet šį sezoną galbūt ne – Malagos „Unicaja“, Badalonos „Joventut“ (kurie irgi yra kėlę Europos taurę), o taip pat ir Andoros „MoraBanc“ kol kas neatrodo įtikinamai.
Donatas Urbonas: Tikiu, kad su tokiais dispečeriais kaip Milošas Teodosičius ir Stefanas Markovičius, Bolonijos „Virtus“ kažkaip ras pergalingą maršrutą iki čempionų titulo. Bet „EuroCup“ kautynės gali būti labai lygios. Šiame turnyre pagal žaidimo kokybę ir finansines galimybes nematau vienos labai išsiskiriančios komandos, tad lenktynės pakankamai atviros.
Rokas Pakėnas: Nematau ryškaus favorito. Savų kozirių turi Bolonijos, Belgrado, Kazanės ekipos, tačiau tokiose atvirose lenktynėse norisi išsirinkti ispanišką žirgą, nes šios šalies ekipos Europos taurėje pastaraisiais metais tiesiog dominuoja. Mano pasirinkimas – dviejų buvusių žalgiriečių atstovaujama Malagos „Unicaja“, kuri šiame turnyre triumfavo ir prieš trejus metus. Luisas Casimiro yra labai patyręs ir solidus strategas, o didelių spragų neturinti Andalūzijos ekipos sudėtis leidžia jai pasvajoti apie titulą. „Unicaja“ buksuoja ACB lygoje (9 pergalės ir 8 pralaimėjimai), tačiau pagrindinį fokusą ji skiria Europos taurei, kuri atvertų kelią į Eurolygą.
