Kaip jaučiatės prieš lemiamą „Ryto“ dvejų rungtynių atkarpą Europos taurėje?
Kęstas Rimkus, 15min sporto redaktorius: Optimistiškai. Nepaisant pralaimėjimo, žaidimas Kaune su „Žalgiriu“ buvo solidus ir leidžia su gera nuojauta laukti antradienio akistatos su Bursos „Tofaš“. Aišku, „Ryto“ žaidimo bangų pamiršti nepavyksta, o „Tofaš“ nėra lengvas grobis – paklauskite jų varžovų Turkijos lygoje, kur Bursos krepšininkai laimėjo 8 mačus iš 11. Laimėti bus sunku, o laimėti 11 taškų skirtumu – dukart sunkiau. Kita vertus, išvykose „Tofaš“ rezultatai pastebimai prastesni, o „Rytas“ žino, kad ant šio mačo suverta viskas – pergalė (ypač 11 ar didesniu skirtumu) reikštų patogią padėtį prieš paskutinį mačą Venecijoje.
Donatas Urbonas, Eurolyga.lt redaktorius: Geriau nei praėjusią savaitę. „Rytas“ Kaune parodė, kad gali būti aštrus, taiklus, disciplinuotas, fiziškas ir kovingas. Toks tikrai gali nugalėti „Tofaš“. Tik Eimantas Bendžius gerai pastebėjo – ar tą gerą bangą vilniečiai persineš į „Siemens“ antradienį? Stabilumas yra gerų komandų bruožas, tad „Rytui“ tai bus geros komandos statuso išbandymas. Svarbiausią sezono vakarą vilniečiai turės galimybę parodyti, kas yra kas. Bet šią akimirką atrodo, kad „Rytas“ švęs pergalę.
Rokas Pakėnas, Eurolyga.lt žurnalistas: Šį sezoną nebus svarbių „Ryto“ rungtynių, kurias pasitiktume ramia širdimi, tačiau situacija Vilniaus klube yra kur kas geresnė, nei ji buvo, tarkime, po pirmojo Europos taurės rato. Mačas su „Žalgiriu“ – bene geriausias šį sezoną, jei neskaičiuotume to kosminio atidarymo susitikimo su „Lokomotiv“. Tai negali nenuteikti optimistiškai. Buvome įpratę matyti komandą, kuri yra maksimaliai priklausoma nuo tolimų metimų, tačiau didžiąją dalį rungtynių su „Žalgiriu“ ji puikiai funkcionavo ir be to. Gerai įžaidė kamuolį, sėkmingai atakavo varžovus baudos aikštelėje, o gynyboje – savalaikės pagalbos ir varžovų dvigubinimai. Galbūt „Žalgiris“ ir nerodė eurolyginio intensyvumo, bet „Rytas“ išties garbingai sukovojo. Tai geriausias Dainiaus Adomaičio auklėtinių mačas su „Žalgiriu“ nuo garsiojo KMT finalo, po kurio sekė šešių pralaimėjimų atkarpa 21,8 taško skirtumu. Bursos „Tofaš“ yra stiprus ir patyręs varžovas, tad prieš rungtynes kyla du klausimai: ar „Rytas“ spės fiziškai atsistatyti ir ar jų žaidime gali atsirasti kažkoks pastovumas?
Ar esate ramūs, kad „Žalgiris“ penktadienio rungtynėmis su „Valencia“ nutrauks pralaimėjimų seriją Eurolygoje?
K.Rimkus: Ramybės tiek, kiek pas niekšybių prikrėtusį berniūkštį prieš Kalėdas. Bet ir vilties yra, kad viskas bus gerai. Artūras Milaknis tritaškiais jau sušaudė kažkur sklandžiusią šmėklą, pagaliau turėtų pataikyti Eurolygoje ir KC Riversas. „Žalgiris“ sužaidė tikrai geras rungtynes Maskvoje ir parodė raumenis rungtynėse su „Rytu“, kai pabudus mačo viduryje reikėjo vytis. O tai – geri ženklai laukiant penktadienio vakaro.
D.Urbonas: Šis „Žalgiris“ man nebekelia pasitikėjimo. Jeigu stabilumas yra gerų komandų bruožas, tai „Žalgiris“ šią akimirką dar nėra gera komanda. Būtent dėl to, mano akimis, buvo reikšmingas susitikimas su „Rytu“ ir žalgiriečiai neišlaikė testo. To stabilumo žaliai baltiems dar labai trūksta. Lygiai taip pat, kaip galvojame apie „Valencia“, žalgiriečiai turėjo nugalėti „Zenit“ ir „Crvena zvezda“, galbūt net PAO su OLY. Norisi tikėti, kad rungtynėmis su „Valencia“ žalgiriečiai vėl suplasnos taip, kaip per stebuklingą išsigelbėjimo operaciją praėjusį sezoną. Tada „Žalgiris“ irgi sutiko kuklia ispanų komanda – „Gran Canaria“, kurią nušlavė net 34 taškais. Tokia solidi pergalė su geru žaidimu labai reikalinga „Žalgiriui“ atgauti pasitikėjimą. Bet „Žalgiris“ šį sezoną toks slidus, kad net ir prieš rungtynes su Valensijos klubu yra krislelis nerimo.
R.Pakėnas: Ne absoliuti ramybė, bet penktadienio rungtynių laukiu su mąstymu, kad „Žalgirio“ šešių pralaimėjimų serija tikrai nutrūks. „Žalgirio“ apsnūdimo rungtynėse su „Rytu“ nesureikšminu, vietiniame fronte mačo svarba ir koncentracija yra natūraliai mažesnė, bet praėjusį ketvirtadienį Maskvoje pamatėme daugybę gerų dalykų. Jei dar prie tokio žaidimo žalgiriečiai pagaliau prapliuptų ir tritaškiais, ką jie anksčiau ar vėliau padarys, tai Eurolygoje galėtų mesti iššūkį bet kam. Į Kauną atvyksta komanda, kuri dar nėra laimėjusi svečiuose – šeši pralaimėjimai per šešerias rungtynes. Šarūnui Jasikevičiui nepatinka tokios kalbos prieš rungtynes, tačiau sunku tikėtis lengvesnio susitikimo Eurolygoje nei dvikova namuose prieš „Valencia“. Tai faktas.
Įvertinant T.Rice'o 41 taško šou Atėnuose, kaip galvojate, kurio buvusio „Žalgirio“ ar „Ryto“ žaidėjo, kuris vėliau atsiskleidė kitose komandose, talentas ir potencialas buvo labiausiai pramiegotas Lietuvoje?
K.Rimkus: Kai pagalvoji, tai šalia nevykusių pirkinių „Rytas“ buvo pačiupęs tokius žaidėjus, kaip Nemanja Nedovičius ir Nicolas Laprovittola, kurie buvo įkėlę kojas į NBA. Bet ilgiausiai NBA lygoje išsilaikė ne jie, o tas vaikinas, kurį Rimas Kurtinaitis lygino su cirke dviračiu važiuojančia meška. Aronas Baynesas žaidžia aštuntą sezoną NBA, o per jį renka po 14,7 taško. Jo tritaškiai į Lietuvos rinktinės krepšį Donguane iki šiol sapnuojasi per košmarus naktimis. Nepamaišytų dabar „Rytui“ po krepšiais, ar ne?
D.Urbonas: Šarūno Jasikevičiaus ir „Žalgirio“ istorija 1999-aisiais skamba kaip tikras žvalgybos fiasko. Tik, klausimas, ar Šaras būtų taip atsiskleidęs Kaune, paliktas augti šalia kitų „Žalgirio“ įžaidėjų? Į atmintį dar labai įstrigo Arono Bayneso ir Bobano Marjanovičiaus istorijos, nes abu jie vėliau tapo NBA rotacijos žaidėjais. Tyrese'o Rice'o atvejis irgi buvo įdomus, nes „Rytas“ nerodė didžiulio tikėjimo šiuo įžaidėju, o vėliau jis tapo Eurolygos čempionu ir finalo MVP. Tarp kitko, tas pats „Žalgiris“ vėliau galėjo įsigyti T.Rice'ą, bet atsisakė agentų siūlymams. Dar šiai kompanijai priskirčiau Artūrą Gudaitį. Nei „Žalgiris“, nei „Rytas“ neišspaudė iš jo viso potencialo, kurį lietuvis atskleidė Milane.
R.Pakėnas: Nemanja Nedovičius į Vilnių atvyko kaip jaunas, perspektyvus ir savo šaukimo NBA naujokų biržoje laukiantis žaidėjas. Jis buvo „Ryto“ lyderis ir tikrai nebuvo pramiegotas. Billy Barono karjeros šuolis nustebino, Aarono Bayneso, Bobano Marjanovičiaus, Vladimiro Štimaco – taip pat. Vis dėlto labiausiai pramiegotas buvo Šarūnas Jasikevičius, o jį prasnaudė Kauno „Žalgiris“. Istorija jau daug kartų girdėta – Šaras nuo vaikystės svajojo žaisti gimtojo miesto komandoje, tačiau Lietuvos čempionai nei prieš laimėtą Eurolygą, nei po jos vietos šiam deimantui neatrado. „Žalgirio“ savininkas Mindaugas Plūkas viešai pareiškė, kad Šaras nevertas 150 tūkstančių litų, įsigijo Corey Becką ir Kęstutį Marčiulionį, o Š.Jasikevičius iš „Lietuvos ryto“ iškeliavo pas Zmago Sagadiną į Liublianos „Olimpia“. Laikas parodė, kad „Žalgiris“ pražiopsojo vieną geriausių visų laikų Europos įžaidėjų, o savalaikis kauniečių ėjimas galbūt galėjo visai kita kryptimi pasukti tuometį Kauno klubą, kuris 2000-ųjų pradžioje išgyveno labai tamsų laikotarpį.